plugins.themes.bootstrap3.article.main673fa422c7942

Egidija Smalakienė

Santrauka

Straipsnyje analizuojami šiandien ypač aktualūs teoriniai ir praktiniai klausimai, kylantys pirkimo PVM atskaitos srityje ir aktualūs visiems mokestinių-teisinių santykių dalyviams. Trumpai apžvelgiamos PVM atsiradimo istorinės prielaidos. Analizuojami atskiri šiuo metu Lietuvoje galiojantys norminiai aktai, reglamentuojantys pirkimo PVM atskaitos pagrindus, buhalterinės apskaitos dokumentų juridinę galią. Sprendžiamos esminės praktinės problemos, nagrinėjant atskirus atvejus, kai apskaitos dokumentas formaliai atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau juridinės galios neturi, aptariami esminiai Lietuvoje galiojančių įstatymų reikalavimai, keliami apskaitos dokumentų rekvizitams, gilinamasi į kiekvieno atskiro rekvizito reikšmę, galiojimo sąlygas. Nustatomi esminiai šiuo metu Lietuvoje galiojančių įstatymų atskirų nuostatų prieštaravimai ir neapibrėžtumai. Straipsnyje lyginami atskiri mokestiniai-teisiniai terminai, analizuojama jų lingvistinė, teisinė prasmė ir reikšmė bendroje finansinės apskaitos sistemoje. Bandoma nuodugniau pažvelgti į atskirų terminų ir finansinių-teisinių sąvokų turinį ir taikant sisteminės analizės, sąvokų interpretacijos, gramatinio–loginio, praktinės analizės ir norminių aktų analizės metodus suformuluojamos pirkimo PVM atskaitos ir ūkinės operacijos turinio sąvokos. Nustatomos sąlygos, kada apskaitos dokumentas laikytinas turinčiu juridinę galią ir kada ne, ir šiuo pagrindu formuluojamos rekomendacijos, leidžiančios mokesčių mokėtojui atskaityti pirkimo PVM, o mokesčio administratoriui suteikiančios galimybę efektyviau administruoti šią sudėtingą PVM atskaitos procedūrą.
Straipsnis parengtas analizuojant bei apibendrinant Lietuvos mokesčių teisės aktų ir finansų teisės aktų nuostatas, užsienio šalių ir Lietuvos autorių ir mokesčių teisės specialistų, nagrinėjusių straipsnyje keliamas problemas, nuomones.

plugins.themes.bootstrap3.article.details673fa422cb301

Skyrius
Mokslo straipsnis