The Problems of Social Efficiency of Law in Belarus

Santrauka

Teisės socialinis veiksmingumas aptariamas kaip daugiaaspektė problema, kurios esmė siejama su pradiniu teisės vietos socialinių reguliatorių sistemoje apibrėžimu, išplaukiančiu iš vyraujančios pasaulėžiūros ir tradicinių civilizacijos vertybių. Grindžiama nuomonė apie skirtingą vaidmenį, kuris skiriamas teisei Vakarų ir Rytų Europoje: Vakarų Europoje teisė labiau reiškiasi kaip pagrindinis visuomenės reguliatorius, o Rytų Europoje (ir kitose civilizacijose) pagrindinis socialinio reguliavimo krūvis perkeliamas religinėms, moralinėms normoms, teisei čia priskiriamas pagalbinis vaidmuo. Todėl teisės socialinio veiksmingumo ypatumai Rytų krikščioniškoje civilizacijoje siejami su reikalavimu atsižvelgti ir į tradicines religijos vertybes, kurios Vakaruose traktuojamos kaip privačių interesų sritis.
Žmogaus teisių ir teisinės valstybės koncepcijos kilmę autorius laiko išimtinai krikščioniška, kiek krikščionybė paskelbė žmogų aukščiausia vertybe Dievui ir atskyrė sakralinę ir pasaulietinę žmogaus veiklos sritis. Straipsnyje aptariami skirtingi požiūriai į teisę, susiformavę katalikiškojoje Romoje ir pravoslaviškajame pasaulyje. Šių požiūrių skirtumai gilinami šiuolaikinėje globalizacijoje vykstančiu liberaliųjų ir tradicinių vertybių konfliktu. Aptariami atskiri pravoslaviškos Baltarusijos ir pravoslaviškos Rusijos nepasitikėjimo teise kaip socialiniu reguliatoriumi pavyzdžiai. Analizuojama teisės, kaip norminės sistemos socialinio veiksmingumo, būklė Baltarusijai priėmus teisėkūros tobulinimo koncepciją.