Kriminalistikos vieta mokslų sistemoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6746afcbc822e
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su kriminalistikos vieta kitų teisės mokslo šakų sistemoje. Straipsnio pradžioje autorius apžvelgia norminius aktus, pagal kuriuos kriminalistika Latvijoje priskiriama teisės mokslo šakai. Autorius nurodo, kad panašiai šis klausimas išspręstas ir kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalyse.
Nagrinėdamas kriminalistikos vietą JAV ir Vokietijos teisės mokslų sistemoje autorius teigia, kad šis klausimas sprendžiamas įvairiai.
JAV ir kitose angliškai kalbančiose šalyse sąvoka „criminalistics“ (kriminalistika) beveik nevartojama. Angliškai kalbančiose šalyse dažniau vartojamos sąvokos „forensic science“ bei „criminal investigation“ (baudžiamasis tyrimas), tačiau šių sąvokų sąlytis su jurisprudencija nėra aiškus.
Tuo tarpu Vokietijoje siūloma, kad „baudžiamieji mokslai“ – baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas ir „nebaudžiamieji mokslai“ – kriminologija ir kriminalistika – būtų jurisprudencijos sudėtinė dalis. Todėl siūloma, kad kita „baudžiamųjų mokslų“ dalykų dalis nebūtų dėstoma teisės fakultetuose, o tik policijos mokslo institucijose.
Baigiamojoje straipsnio dalyje autorius apgailestaudamas konstatuoja, kad Latvijos universiteto Teisės fakultetas perėmė Vokietijos patirtį priimdamas sprendimą išbraukti kriminalistiką iš privalomųjų teisės mokslo dėstomų dalykų. Neseniai priimti teisininko profesijos standartai nereikalauja iš būsimo teisininko kriminalistikos žinių, išskyrus sugebėjimus surasti ir įvertinti įrodymus. Baigdamas autorius teigia, kad toks spendimas moksliškai nepagrįstas, pavojingas, bandoma įžvelgti neigiamus priimto sprendimo ir požiūrio padarinius.
Nagrinėdamas kriminalistikos vietą JAV ir Vokietijos teisės mokslų sistemoje autorius teigia, kad šis klausimas sprendžiamas įvairiai.
JAV ir kitose angliškai kalbančiose šalyse sąvoka „criminalistics“ (kriminalistika) beveik nevartojama. Angliškai kalbančiose šalyse dažniau vartojamos sąvokos „forensic science“ bei „criminal investigation“ (baudžiamasis tyrimas), tačiau šių sąvokų sąlytis su jurisprudencija nėra aiškus.
Tuo tarpu Vokietijoje siūloma, kad „baudžiamieji mokslai“ – baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas ir „nebaudžiamieji mokslai“ – kriminologija ir kriminalistika – būtų jurisprudencijos sudėtinė dalis. Todėl siūloma, kad kita „baudžiamųjų mokslų“ dalykų dalis nebūtų dėstoma teisės fakultetuose, o tik policijos mokslo institucijose.
Baigiamojoje straipsnio dalyje autorius apgailestaudamas konstatuoja, kad Latvijos universiteto Teisės fakultetas perėmė Vokietijos patirtį priimdamas sprendimą išbraukti kriminalistiką iš privalomųjų teisės mokslo dėstomų dalykų. Neseniai priimti teisininko profesijos standartai nereikalauja iš būsimo teisininko kriminalistikos žinių, išskyrus sugebėjimus surasti ir įvertinti įrodymus. Baigdamas autorius teigia, kad toks spendimas moksliškai nepagrįstas, pavojingas, bandoma įžvelgti neigiamus priimto sprendimo ir požiūrio padarinius.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6746afcbcbac0
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.