Distributive Justice through Taxation: European Perspective

Santrauka

Galime teigti, kad socialinio teisingumo (distributive justice) principas mokesčių sistemoje vis dėlto nebuvo ir nėra iki galo įgyvendintas. Problemos sprendimas galimas tik ateityje, susiformavus valdžiai ar institucijai, galinčiai įdiegti mokesčių sistemą, atitinkančią šį principą.
Straipsnyje pateikti argumentai leidžia teigti, kad gilėjant europiniams integraciniams procesams, būtina viena valdžia ar institucija mokesčių, kurie atspindėtų socialinį teisingumą, klausimams spręsti. Tokiai idėjai pritaria daugelis ne tik socialinių mokslų doktrinos atstovų, bet ir žymūs administracijos atstovai, tokie kaip Pascalis Lamy (Europos Sąjungos Prekybos komisaras).
Dalis mokslininkų žavisi šia socialinio teisingumo (distributive justice) idėja, manydami, kad ji tūrėtų būti įgyvendinta ne tik Europos žemyne, bet tapti ir globalių procesų neatsiejama dalimi. Socialinio teisingumo (distributive justice) įtvirtinimas Europoje suprantamas tik kaip tarpinis etapas pasaulinių procesų kontekste. Doktrinoje pabrėžiama, kad jau dabartinė europietiška perpaskirstymo sistema pagrįsta solidarumo principu. Šio principo esmė – identiškumo neakcentavime, tik taip pagrindžiant solidarumą. Straipsnyje konstatuojama, kad toks socialinio teisingumo (distributive justice) patyrimas Europoje gali tapti prielaida pasauliniams procesams šioje srityje.
Todėl galime teigti, kad socialinis teisingumas (distributive justice) galėtų būti reikšmingas žmonijai, o būtent tuomet būtų galima praktiškai įgyvendinti „Tobino mokesčių“ koncepciją, kuri neįgyvendinama, nes nėra pasaulinių institucijų, galinčių tai padaryti.