Anti-Drug Preventive Activities in a Situation of a Hiv Outburst within a Prison Institution (Experience and Conclusions from the Hiv Outburst in Alytus Top Security

Santrauka

Narkotinių medžiagų gamybos, pristatymo ir vartojimo prevencija yra perspektyviausias kovos su atitinkamais nusikaltimais būdas. Prevencijos priemonės ypač svarbios laisvės atėmimo sąlygomis. Taip yra dėl to, kad šiose institucijose narkotinių medžiagų vartojimas yra kelis kartus didesnis negu visų gyventojų.
Dėl to laisvės atėmimo vietose itin svarbu užtikrinti veiksmingą narkotinių medžiagų gamybos, pristatymo ir vartojimo prevenciją. Tačiau būtent čia kyla itin didelių problemų vykdant tokias prevencijos priemones ir ypač užtikrinant jų veiksmingumą. Nemaža tų problemų dalis kyla iš prevencijos priemonių vykdytojų požiūrio į šias priemones ir iš to, kaip jie įsivaizduoja šių prevencijos priemonių veikimo mechanizmą. Šie dalykai buvo tirti ekstremaliomis didelės ŽIV epidemijos Alytaus griežtojo režimo kolonijos sąlygomis, kur buvo gyvybiškai svarbu užtikrinti epidemiją stabdančių priemonių veiksmingumą. Buvo ištirtas asmenų, dalyvavusių sudarant ir įgyvendinant tas priemones, požiūris į jas, minėtų priemonių vertinimas, bei tai, kaip įsivaizduojamas jų prevencinio veikimo mechanizmas.
Atlikta gautų duomenų faktorinė analizė parodė, kad prevencijos programų sudarytojų ir vykdytojų subjektyvus prevencijos priemonių supratimas ir vertinimas nesusijęs su moksliniais kriterijais. Taip pat nustatyta, kad įsitikinimas dėl atskirų priemonių veiksmingumo ir jų veikimo mechanizmo labiausiai susijęs ne su tikru (mokslinių metodų nustatytu) priemonės veiksmingumu, o su atskirais tiriamojo asmenybės ypatumais, įvairiais sveiko proto lygiu susiformavusiais įsitikinimais.
Ypač reikšmingi faktorinės analizės metodu nustatyti latentiniai asmenybės faktoriai. Tai pirmas faktorius bendrasis entuziazmas/skepticizmas ir antras faktorius polinkis/vengimas rizikuoti formuojant santykius su nuteistaisiais.
Parodoma, kad tyrimo rezultatai labai svarbūs užtirtinant mūsų šalyje vykdomų prevencijos programų veiksmingumą. Reikalas tas, kad šie rezultatai verčia atkreipti ypatingą dėmesį į prevencijos priemonių vykdytojo asmenybę bei jo požiūrį į sudaromas arba įgyvendinamas prevencijos priemones. Paaiškėjo, kad tai itin svarbūs nusikaltimų prevencijos veiksmingumo veiksniai. Didelė problema, su kuria susidūrė nusikaltimų prevencija mūsų šalyje, yra ta, kad dažniausios prevencijos priemonių vykdytojas čia – neprofesionalas – mokytojas, visuomenininkas, policijos pareigūnas, įstaigos administracijos darbuotojas. Dažniausiai jis neturi jokio specialaus kriminologinio pasirengimo, dėl to nesupranta arba iškreiptai supranta tiek prevenciją apskritai, tiek jos atskiras priemones. Naivios „kriminologinės pažiūros“ apie nusikaltimų priežastis, prevencijos priemonių esmę ir veikimo mechanizmą yra labai svarbūs veiksniai, iš esmės mažinantys vykdomų nusikaltimų prevencijos programų veiksmingumą. Dėl to į sudaromas prevencijos programas, viena vertus, įtraukiamos neveiksmingos priemonės, kita vertus, nepagrįstai vengiama priemonių, kurių veiksmingumas pagrįstas moksliniais tyrimais. Lygiai taip pat įgyvendinant prevencijos programas dėl šių naivių kriminologinių pažiūrų neteisingai suprantamos priemonės ir dėl to netinkamai įgyvendinamos.
Visa tai rodo būtinumą specialiai rengti nusikaltimų prevencijos specialistus bei užtikrinti, kad būtent tokie specialistai vaidintų pagrindinį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant prevencijos programas tiek valstybės, tiek atskirų rajonų bei įstaigų mastu.