Enforcement of Freedom of Assembly in Lithuania and European Union: Legal and Practical Aspects

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas susirinkimo laisvės įgyvendinimas, Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Atkreipiamas dėmesys į skirtingą šios laisvės įgyvendinimo praktiką, analizuojamas susirinkimo laisvės ribojimo galimumas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir socialinius veiksnius. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad sprendimo priimant skleidžiamas idėjas ir reiškiamas nuomones taikių susirinkimų metu, arba priimant jas vėliau, ar apskritai atmetant, kokybę sąlygoja valstybėje konkrečiu laikotarpiu susiformavusi demokratinė visuomenė. Kita vertus, fizinis idėjų sklaidos suvaržymas įgyvendinant susirinkimų laisvę, nors ir legitimus, neturėtų tapti pagrindine kontrolės priemone, nes valstybės raida šia linkme yra visiškai priešinga demokratinių idėjų plėtrai visuomenėje. Teisinis švietimas turėtų tapti prioritetine valstybės vykdomos politikos sritimi. Juo labiau, kad šis prioritetas – tai gerosios demokratinių valstybių patirties sklaidos garantas, sudarantis pagrindą veiksmingai neteisėto elgesio apraiškų prevencijai. Neteisėto elgesio, kuris pasireiškia neapykantos ir agresijos kitokio tikėjimo, rasės, tautos arba lytinės orientacijos asmenims kurstymu.