Pasitik ėjimas, verslo etika ir nusikaltimų prevencija – įmonių baudžiamoji atsakomybė pagal Suomijos teisę
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742944a389ac
Santrauka
Suomijos baudžiamojoje teisėje įmonių baudžiamosios atsakomybės institutas buvo įvestas reformuojant visą baudžiamąją teisę priėmus 1995 m. baudžiamąjį kodeksą. Įmonių baudžiamoji atsakomybė reglamentuojama Suomijos baudžiamojo kodekso devintajame skyriuje. Suomijoje nėra administracinės atsakomybės, visas bausmes įtvirtintos Baudžiamajame kodekse.
Suomijos baudžiamasis kodeksas numato galimybę skirti baudas įmonėms, jei asmuo, dalyvaujantis įmonės valdyme, yra a) nusikaltimo bendrininkas ar nesutrukdė padaryti pažeidimą arba b) įmonės veikloje nesiimta deramų veiksmų siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla remiantis asmenų, turinčių atitinkamus santykius su tuo asmeniu, tyčia. Suomijos teisės doktrina aiškiai nepripažįsta identifikacijos teorijos, pagal kurią asmuo laikomas veikiantis ne už juridinį asmenį, o kaip juridinis asmuo. Suomijos teisininkų darbuose reiškiama nuomonė, kad kai kuriais atvejais individualaus asmens elgesys gali būti priskiriamas juridiniam asmeniui lyg asmuo būtų veikęs juridinio asmens interesais. Tačiau Suomijos teisėje išliko kaltės reikalavimas. Šia prasme ji skiriasi nuo tradicinės bendrosios teisės sistemoje pripažįstamos papildomos atsakomybės doktrinos.
Ir toliau yra diskutuotina, ar įmonei skiriama bauda yra tinkama priemonė užtikrinti, kad įmonės imtųsi deramų veiksmų užtikrinti, kad pažeidimas daugiau nepasikartotų. Svarbiausia yra ne kelio pažeidimams užkirtimas, o pasitikėjimas. Bausdama įmonę valstybė mėgina pasakyti piliečiams, kad negalima pažeidinėti įstatymo ir likti už tai nenubaustam. Visuomenės egzistavimas yra pagrįstas abipusiu pasitikėjimu. Jei kas pažeidžia pasitikėjimą, būtina sankcijų sistema. Bausmė užtikrina, kad normų pažeidėjai gauna atlygį už savo veiksmus.
Suomijos baudžiamojoje teisėje įmonių atsakomybė nėra labai dažnas reiškinys. 2005 m. Suomijoje buvo iškeltos tik 15 bylų, kuriose prokurorai siūlė skirti įmonėms baudas. Galimybę skirti baudas įmonėms numato keletas Baudžiamojo kodekso nuostatų. Tipiškas atvejis – įmonės atsakomybė už nusikaltimus aplinkai.
Bauda įmonei skiriama kaip vienkartinis mokestis nuo 850 iki 850 000 eurų. Teismų praktikoje skiriamos santykinai mažos baudos. Vidutinė bauda įmonėms2005 m. buvo tik 6 813 euro. Pagrįstai galima kelti klausimą, koks būtų tokių švelnių sankcijų poveikis siekiant bausmių politikos tikslų. Jei baudos yra mažos, jas būtų galima apibūdinti viso labo kaip „visuomenės moralės mokestį“. Galimas to padarinys – nusikaltimų, kuriuos daro įmonės, vertinimas kaip mažareikšmių. Klausimas, kad baudžiant įmones reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas (įmonės viešieji darbai, nuteisimas lygtinai), Suomijoje nėra aptarinėjamas.
Suomijos baudžiamasis kodeksas numato galimybę skirti baudas įmonėms, jei asmuo, dalyvaujantis įmonės valdyme, yra a) nusikaltimo bendrininkas ar nesutrukdė padaryti pažeidimą arba b) įmonės veikloje nesiimta deramų veiksmų siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla remiantis asmenų, turinčių atitinkamus santykius su tuo asmeniu, tyčia. Suomijos teisės doktrina aiškiai nepripažįsta identifikacijos teorijos, pagal kurią asmuo laikomas veikiantis ne už juridinį asmenį, o kaip juridinis asmuo. Suomijos teisininkų darbuose reiškiama nuomonė, kad kai kuriais atvejais individualaus asmens elgesys gali būti priskiriamas juridiniam asmeniui lyg asmuo būtų veikęs juridinio asmens interesais. Tačiau Suomijos teisėje išliko kaltės reikalavimas. Šia prasme ji skiriasi nuo tradicinės bendrosios teisės sistemoje pripažįstamos papildomos atsakomybės doktrinos.
Ir toliau yra diskutuotina, ar įmonei skiriama bauda yra tinkama priemonė užtikrinti, kad įmonės imtųsi deramų veiksmų užtikrinti, kad pažeidimas daugiau nepasikartotų. Svarbiausia yra ne kelio pažeidimams užkirtimas, o pasitikėjimas. Bausdama įmonę valstybė mėgina pasakyti piliečiams, kad negalima pažeidinėti įstatymo ir likti už tai nenubaustam. Visuomenės egzistavimas yra pagrįstas abipusiu pasitikėjimu. Jei kas pažeidžia pasitikėjimą, būtina sankcijų sistema. Bausmė užtikrina, kad normų pažeidėjai gauna atlygį už savo veiksmus.
Suomijos baudžiamojoje teisėje įmonių atsakomybė nėra labai dažnas reiškinys. 2005 m. Suomijoje buvo iškeltos tik 15 bylų, kuriose prokurorai siūlė skirti įmonėms baudas. Galimybę skirti baudas įmonėms numato keletas Baudžiamojo kodekso nuostatų. Tipiškas atvejis – įmonės atsakomybė už nusikaltimus aplinkai.
Bauda įmonei skiriama kaip vienkartinis mokestis nuo 850 iki 850 000 eurų. Teismų praktikoje skiriamos santykinai mažos baudos. Vidutinė bauda įmonėms2005 m. buvo tik 6 813 euro. Pagrįstai galima kelti klausimą, koks būtų tokių švelnių sankcijų poveikis siekiant bausmių politikos tikslų. Jei baudos yra mažos, jas būtų galima apibūdinti viso labo kaip „visuomenės moralės mokestį“. Galimas to padarinys – nusikaltimų, kuriuos daro įmonės, vertinimas kaip mažareikšmių. Klausimas, kad baudžiant įmones reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas (įmonės viešieji darbai, nuteisimas lygtinai), Suomijoje nėra aptarinėjamas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742944a3c339
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.