plugins.themes.bootstrap3.article.main6741ff6dc2635

Gediminas Sagatys

Santrauka

Šeimos, kaip konstitucinės vertybės, statuso pripažinimas suponuoja valstybės pareigą saugoti ir remti šeimą, užtikrinti iš Konstitucijos išplaukiančias šeimos narių teises bei užtikrinti pagarbą šeimos gyvenimui. Šios pareigos tenka ir teisėkūros, ir teisės įgyvendinimo bei taikymo institucijoms. Deja, įgyvendinti konstitucinius imperatyvus nėra paprasta. Viena to priežasčių, kad Konstitucijos tekstas nepateikia nei „šeimos“, nei „šeimos
narių“ sampratos. Tai suteikia pagrindą atsirasti įvairioms interpretacijoms dėl valstybės pareigų apimties ir apskritai dėl valstybės požiūrio į šeimą. Straipsnyje siekiama atskleisti „šeimos“ sampratos įvairoves Lietuvos teisės doktrinoje, pozityviojoje teisėje ir teismų praktikoje. Pirma, pateikiamas konstitucinio teisinio reguliavimo fone vykstančių politinių diskusijų „šeimos“ sampratos klausimu turinys, esminė motyvacija. Antra, pristatoma nors ir negausi, tačiau vertinga teisės doktrinos atstovų nuomonė, remiantis istoriniu teisės aiškinimo metodu daromos įžvalgos. Trečia, pateikiama „šeimos“ ir „šeimos narių“ sampratų įvairovė ordinarinėje teisėje bei teismų praktikoje. Ketvirta, vertinami bandymai sukurti universalią „šeimos“ sampratą, analizuojama galima Valstybinės šeimos koncepcijos įtaka teisinei sistemai. Apibendrinant atliktą tyrimą daroma išvada, kad „šeimos“ sampratos formavimas Lietuvoje vyksta komplikuotai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6741ff6dc5f7b

Skyrius
Mokslo straipsnis