Lithuanian Notary Practice in 1918–1940: Legal Regulation (text only in Lithuanian)

Santrauka

Lietuvos notariatas tarpukaryje buvo organizuotas svetimų valstybių teisės aktų pagrindu, svarbiausias iš jų – 1866 m. Rusijos notariato įstatymas, nustatęs vadinamąją tvirtinamąją sistemą – reikšmingiausieji notaro sudaryti aktai, nurodyti civiliniuose įstatymuose, vėliau dar turėjo būti tvirtinami vyresniojo notaro. Įstatymą pritaikant Lietuvos sąlygoms, be kitų dalykų, notarams buvo nustatyta ne tik teisė į surenkamo iš klientų užmokesčio dalį, bet ir nuolatinis atlyginimas iš valstybės iždo, panaikinta materialinė atsakomybė už jų veiksmais klientui padarytą žalą. Šios lotyniškajam notariato modeliui būdingos taisyklės sugrąžintos tik 1932 m. Notariato įstatymo pataisomis, kuriomis notaras paskelbtas etatiniu valstybės tarnautoju, negaunančiu algos. Realus žingsnis dar labiau siaurinant Rusijos notariato įstatymo taikymo apimtį buvo Lietuvos Seimo priimto Hipotekos įstatymo 1938 m. įsigaliojimas. Išleisti nacionalinį Notariato įstatymą Lietuvoje sutrukdė prasidėjusi sovietinė okupacija.