Problems and Possible Solutions to Enforcement of Freedom of Assembly

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas susirinkimo laisvės įgyvendinimas, atkreipiamas dėmesys į kilusių ginčų nagrinėjimo teisinio reglamentavimo ydingumą, apžvelgiamas susirinkimo laisvės ribojimo galimumas. Įrodinėjama, kad būtent demokratinė visuomenė turi nuspręsti, ar priimti skleidžiamas idėjas ir reiškiamas nuomones taikių susirinkimų metu, ar priimti jas vėliau, ar apskritai atmesti. Susirinkimų laisvės „mechaniškas“ ribojimas nėra veiksminga priemonė, todėl siūloma per teisinį švietimą visuomenei aiškinti agresyvių, negatyvių, ksenofobiškai ar antisemitiškai nusiteikusių žmonių viešai reiškiamų idėjų žalingumą, atskleidžiant jų tikruosius ketinimus, kad jie netrauktų ir neburtų aplink save gana didelės visuomenės dalies. Straipsnyje pabrėžiama, kad būtinas veiksmingas naudojimosi taikių susirinkimų teise užtikrinimas. Nurodoma, kad ginčo dėl teisės organizuoti taikų susirinkimą išsprendimas po susirinkimo datos yra beprasmis, paneigiantis susirinkimo teisės socialinį reikšmingumą, todėl daroma išvada, jog, galiojant nustatytam teisiniam reguliavimui, pagal kurį ginčas dėl atsisakymo išduoti pažymėjimą turi būti nagrinėjamas apylinkių teismuose, sprendžiant pagal ginčo išsprendimo pasekmes laikytina, kad skundas dėl susirinkimo teisės įgyvendinimo nagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, t. y. taikomas supaprastintas procesas nagrinėjant bylas ypatingąja teisena, leidžiantis užtikrinti teisių gintį laiku.