PRIVATAUS ASMENS GYVENIMO APSAUGOS STANDARTAI VYKDANT KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS TYRIMUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO JURISPRUDENCIJOJE

Santrauka

 Straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymui atskleidžiant nusikalstamas veikas. Remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, straipsnyje pateikiamos įžvalgos dėl atskirų kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo probleminių aspektų. Vertinamos kriminalinės žvalgybos naudojamų priemonių skverbimosi į privatų žmogaus gyvenimą teisėtumo ribos. Detaliau gvildenamos provokacijos taikant kriminalinę žvalgybą sąlygos, privačių asmenų surinktų įrodymų (ne)pripažinimo kriterijai. Akcentuojamos faktinio pagrindo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą nustatymo problemos ir neviešo pobūdžio veiksmų trukmės niuansai. Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, panaudojimo baudžiamojoje byloje sąlygų. Todėl kiekvieną kartą vertinant, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (pagal BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles), sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, atsižvelgiama ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.