SOCIALINIŲ GRUPIŲ REGLAMENTAVIMO NEAPYKANTA MOTYVUOTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ KONTEKSTE PROBLEMOS

Santrauka

Straipsnyje analizuojama socialinės grupės, saugomos nuo neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, samprata. Aptariama tarptautinio reglamentavimo kaita ir jos įtaka nacionaliniam minimų nusikalstamų veikų įtvirtinimui Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiais pagrindais išskiriamos socialinės grupės turėtų būti labiausiai saugomos neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų kontekste ir kokios apimties diskrecijos laisvė tai nuspręsti turėtų būti suteikiama bendrosios kompetencijos teismams. Straipsnyje norima, visų pirma, ne tik palyginti Lietuvoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą su numatytuoju kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet ir pasiūlyti optimaliausią variantą, kaip būtų galima užtikrinti plačią socialinių grupių, kurios gali nukentėti nuo diskriminacijos ar išankstinių neigiamų nuostatų ir tapti neapykanta motyvuoto išpuolio aukomis, teisių apsaugą. Analizuojami Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai, aktuali teisės doktrina, teismų praktika.