TEISĖJŲ KOLEKTYVINIŲ DARBO TEISIŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

Santrauka

Teisėjai turi pagrindines kolektyvines teises, t. y. jie, atstovaujami tinkamai įgaliotų profesinių organizacijų, turi teisę dalyvauti socialinės partnerystės procesuose, taip pat ir teisę nustatyta tvarka inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl intereso ir teisę streikuoti. Norėdami maksimaliai jas realizuoti, teisėjai turi užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą, todėl jiems siūloma atitinkamai koreguoti jau veikiančių teisėjų profesinių organizacijų įstatus arba steigti teisėjų profesinę sąjungą. Socialinės partnerystės, kurioje dalyvauja teisėjai, specifiką lemia jų teisinio statuso ypatumai. Teisėjų atstovams derinant teisėjų darbo, socialinius ir ekonominius interesus tiek, kiek jie susiję su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu, darbdaviui plačiąja prasme atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Su papildomų biudžetinių asignavimų poreikiu nesusiję teisėjų interesai gali būti derinami (i) teisėjams dalyvaujant Visuotiniame teisėjų susirinkime ir konkretaus teismo, kuriame teisėjas atlieka savo pareigas, teisėjų susirinkime, (ii) tinkamai įgaliotoms teisėjų profesinėms organizacijoms derantis su Teisėjų taryba tose srityse, kuriose ši įgyvendina darbdavio plačiąja prasme atstovo pareigas. Teisėjų tarybos kompetencija, be kita ko, apima ir teisėjų darbo, socialinių ir ekonominių interesų atstovavimą, todėl jei teisėjai nori pasiekti palankiausių rezultatų, šioje srityje turėtų būti efektyvus Teisėjų tarybos ir teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų bendradarbiavimas.