ASMENS TEISĖS ATSISAKYTI ATLIKTI KARO TARNYBĄ DĖL VIDINIŲ ĮSITIKINIMŲ REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE IR TARPTAUTINĖJE TEISĖJE

Santrauka

Asmens teisė atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų tarptautinėje teisėje turi seną tradiciją. Tokia teisė nepriklausomos Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje yra reguliuojama alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos instituto, kuris buvo įtvirtintas 1996 m. karo prievolės įstatyme. Per daugiau nei du dešimtmečius alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos egzistavimo nacionalinėje teisėje šis institutas nesulaukė itin reikšmingų pokyčių, kurie atitiktų šiuo metu egzistuojančią tarptautinę teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisės aiškinimo praktiką. Atsižvelgus į tai, šiame tyrime, pasitelkus užsienio tarptautinės teisės normas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisės aiškinimo praktiką, atskleidžiamas Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normų ir nacionalinių teismų teisės aiškinimo santykis su transnacionaline asmens teise atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų. Atlikus tyrimą, daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė neatitinka tarptautinės teisės normų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos, todėl turėtų būti adaptuojama inkorporuojant gerąją tarptautinę teisės praktiką asmenų teisės atsisakyti atlikti karo tarnybą dėl vidinių įsitikinimų atžvilgiu.