UŽSTATYTOS APLINKOS TINKAMUMO NAUDOTI VISIEMS PAGAL UNIVERSALAUS DIZAINO PRINCIPUS TEISINIO STATUSO YPATUMAI

Santrauka

Įstatymai, reglamentuojantys asmenų su negalia integraciją, turėjo įtakos universalaus dizaino principams, kurie grindžiami visų asmenų lygiavertiškumu, ir suteikia galimybę žmonėms su negalia jaustis visaverčiais visuomenės dalyviais. Tačiau universalaus dizaino principų taikymo reglamentavimas iki šiol nenagrinėtas sistemiškai. Siekiant užpildyti šią spragą straipsnyje analizuojamos užstatytos aplinkos prieinamumo asmenims su negalia galimybės, aptariami aktualūs šios srities Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, atskleidžiama, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įgyvendinama Lietuvoje. Be to, straipsnyje aptariamos prielaidos, nulėmusios universalaus dizaino koncepcijos atsiradimą Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje, analizuojami su prieinamumu susiję teisinio statuso pokyčiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Tyrimu konstatuojama, kad Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti užstatytos aplinkos prieinamumo asmenims su negalia reikalavimus, yra ganėtinai nenuosekli, teisės aktai tarpusavyje nesąveikauja, o juose vartojama terminologija yra prieštaringa.