UŽSTATYTOS APLINKOS TINKAMUMO NAUDOTI VISIEMS PAGAL UNIVERSALAUS DIZAINO PRINCIPUS TEISINIO STATUSO YPATUMAI

Santrauka

Įstatymai, reglamentuojantys asmenų su negalia integraciją, turėjo
įtakos universalaus dizaino principams, kurie grindžiami visų asmenų lygiavertiškumu, ir suteikia galimybę žmonėms su negalia jaustis visaverčiais visuomenės dalyviais.
Tačiau universalaus dizaino principų taikymo reglamentavimas iki šiol nenagrinėtas
sistemiškai. Siekiant užpildyti šią spragą straipsnyje analizuojamos užstatytos aplinkos
prieinamumo asmenims su negalia galimybės, aptariami aktualūs šios srities Europos
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, atskleidžiama, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įgyvendinama Lietuvoje. Be to, straipsnyje aptariamos prielaidos, nulėmusios universalaus dizaino koncepcijos atsiradimą Lietuvos Respublikos
teisinėje bazėje, analizuojami su prieinamumu susiję teisinio statuso pokyčiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Tyrimu konstatuojama, kad Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti užstatytos aplinkos prieinamumo asmenims su negalia reikalavimus, yra
ganėtinai nenuosekli, teisės aktai tarpusavyje nesąveikauja, o juose vartojama terminologija yra prieštaringa.