##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Audronė Balsiukienė

Santrauka

Europos Komisija, atlikusi valstybių narių nemokumo teisės sistemų apžvalgą, pažymėjo, kad vis dar yra valstybių, kuriose restruktūrizavimas neįmanomas mokioms įmonėms. Be to, išlieka ir daugiau teisinio reguliavimo nemokumo srityje skirtumų, kurie trukdo sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui ir vystymuisi. Taigi buvo priimta ES restruktūrizavimo direktyva, kuria buvo siekiama nemokumo teisės derinimo. Vienas iš restruktūrizavimo direktyvos tikslų – prevencinių restruktūrizavimo sistemų sukūrimas, tačiau direktyvoje nėra pateikiama prevencinio restruktūrizavimo sąvoka, nėra gairių dėl jos įgyvendinimo mechanizmo. Todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti prevencinio restruktūrizavimo sistemos bruožus, ypatumus, išanalizuoti prevencinio restruktūrizavimo taikymo sąlygas. Straipsnyje prevencinio restruktūrizavimo sistema yra lyginama su ikinemokumo ir neformaliomis restruktūrizavimo procedūromis, išskiriant šių procedūrų panašumus, skirtumus ir pranašumus.
Lietuva dalį restruktūrizavimo direktyvos nuostatų perkėlė priimdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus, o prevencinio restruktūrizavimo sistemą įtvirtino priimdama poįstatyminius aktus. Atsižvelgiant į tyrimo metu padarytas išvadas dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemos sampratos ir esmės, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar tokiu teisiniu reguliavimu bus pasiekti restruktūrizavimo direktyvos tikslai.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis