NACIONALINIŲ ARBITRAŽO TEISMŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO ATIDĖJIMAS IR (AR) IŠDĖSTYMAS. LAIKAS IMTIS REGLAMENTAVIMO ATNAUJINIMŲ?

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikoje priimtų (nacionalinių) arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo instituto reglamentavimo problematika bei ieškoma efektyvių jos sprendimo būdų. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse1 (toliau – CPK) ir komercinio arbitražo įstatyme2 (toliau – KAĮ) nesureglamentuotas nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutas. Dėl šios priežasties Lietuvos teismai atsisako nagrinėti arbitražo proceso šalių prašymus dėl nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, t. y. atsisako ginti arbitražo proceso šalių teises ir interesus, kai analogišku atveju CPK nuostatos leidžia Lietuvos teismams pagal arbitražo proceso šalių prašymus atidėti užsienio arbitražo teismų vykdymą ir (ar) jį išdėstyti. Tyrimo metu buvo analizuoti egzistuojančių CPK ir KAĮ teisinio reguliavimo spragų pašalinimo būdai, prieita prie išvados, kad šias spragas galima pašalinti: (1) taikant įstatymo analogiją – KAĮ 41 straipsnio 4 dalies ir CPK 284 straipsnio pagrindu nacionalinių arbitražo teismų vietos apylinkės teismai turėtų prisiimti kompetenciją ir teismingumą nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus dėl nacionalinių arbitražo teismų vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo; (2) teisėkūros būdu – papildant KAĮ nauju 411 straipsniu ir sureglamentuojant nacionalinių arbitražo teismų sprendimų vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutą, taip suteikiant arbitražo proceso šalims teisinį tikrumą ir aiškumą dėl jų teisių ir interesų realizavimo ir gynimo.