##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Audronė Balsiukienė

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos juridinio asmens vadovo atsakomybės taikymo problemos. Remiantis užsienio teisės doktrina ir Lietuvos teisės praktika, nagrinėjama teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo esmė ir tikslai. Analizuojant Lietuvos įstatyminį reguliavimą, įtvirtinantį juridinio asmens vadovo atsakomybės taikymo pagrindus, atskleidžiamas apribojimo eiti vadovo pareigas turinys, taip pat ypatumai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama kiekvienu individualiu atveju, apžvelgiamos sąsajos su Restruktūrizavimo direktyvos nuostatomis ir tikslais. Nagrinėjant apribojimo eiti vadovo pareigas taikymo tvarką, atskleidžiami esminiai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo ir civilinio proceso teisės neatitikimai, sprendžiama, ar kreditorių susirinkimui pagrįstai nustatyta teisė kreiptis dėl sankcijos bendrovės vadovui skyrimo, taip pat analizuojama, ar teismo iniciatyvos teisė dėl sankcijos bendrovės vadovui skyrimo atitinka bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, vertinama, ar pagal anksčiau galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas suformuota teismų praktika taikytina pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste. Straipsnyje apžvelgiama ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintos sankcijos – teisės eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo – santykis su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnyje įtvirtina nuobauda, vertinama, ar šių dviejų normų egzistavimas atitinka non bis in idem principą. Taip pat teikiami siūlymai dėl teisės aiškinimo ir teisinio reguliavimo tobulinimo.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis