QUALIFICATION OF INCITEMENT TO HATRED IN INTERNATIONAL AND NATIONAL PRACTICE

Santrauka

Nors EŽTT ne kartą pabrėžė saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje, tačiau ši laisvė turi būti suderinama su asmenų teise būti apsaugotiems nuo neapykantos kurstymo. Ieškant pusiausvyros tarp šių dviejų, itin svarbių, žmogaus teisių apsaugos aspektų, Lietuvos teismų praktikoje kyla problemų. Tai buvo pastebėta ir EŽTT byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Dažnai neapykantą kurstantys pareiškimai Lietuvos teismų praktikoje įvertinami ne visai tinkamai – tik kaip neetiškas nuomonės reiškimas arba pareiškimai laikomi nepasiekusiais tam tikro pavojingumo lygio, kad būtų laikomi nusikalstamais. Dėl to tokių pareiškimų autoriai lieka nenubausti. Todėl straipsnyje, vadovaujantis tarptautinėje praktikoje suformuotais kriterijais, nagrinėjama Lietuvos teismų formuojama praktika ir tiriamas neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos sudėties požymių, tokių kaip pareiškimų (ar kitos išraiškos) turinio, subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir pavojingumo įvertinimo
atitikimas tarptautiniams standartams.