##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Danutė Jočienė

Santrauka

Straipsnyje aptariama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sukaupta patirtis sprendžiant valstybės valdžios institucijų ginčus ir kartu jam tekusius Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, viršenybės, taip pat teisės viršenybės užtikrinimo iššūkius. Pirmiausia atskleistas konstitucinio valdžių padalijimo principo, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 5 straipsnyje, kaip teisinio pagrindo valstybės valdžios institucijų ginčams spręsti, turinys. Šis principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Po to, remiantis oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pateiktu konstitucinio valdžių padalijimo principo aiškinimu, minėti iššūkiai iliustruojami analizuojant konkrečias ryškiausias pastarųjų metų (2018–2021 m.) konstitucinės justicijos bylas, kuriose į konstitucinius ginčus daugiausia buvo įsitraukę Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš nagrinėtų konstitucinės justicijos bylų matyti, kad Konstituciniam Teismui tenka didelė atsakomybė teisės aktų konstitucingumo tyrimo procese būti apdairiu į jo rankas patekusių valstybės valdžios institucijų ginčų arbitru, siekiant, viena vertus, užtikrinti visos valstybės valdžios institucijų sistemos konstitucinę pusiausvyrą ir darnų funkcionavimą, kita vertus, sudarant prielaidas šioms institucijoms tinkamai įgyvendinti joms pagal Konstituciją priklausančią kompetenciją. Įgyvendinant jam patikėtą konstitucinį teisingumą, Konstituciniam Teismui svarbi konstitucinio valdžių padalijimo principo ir su juo susijusių kitų konstitucinių imperatyvų apsauga, tinkamas Konstitucijoje įtvirtintų mechanizmų, kurie skirti sklandžiam valstybės valdžios institucijų funkcionavimui užtikrinti, veikimas, šių institucijų bendradarbiavimas.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis