In Search for Conceptual Comprehension of the Institute of Impeachment

Santrauka

Konstituciniame apkaltos institute ir jo elementų sistemoje moksliškai įžvelgiami materialinės ir procesinės apkaltos teisės, t. y. „apkaltos bylos“, „parlamentinio apkaltos proceso tvarkos“, „apkaltos konstitucinės justicijos proceso tvarkos“ aspektai („subinstitutai“) – viena iš aktualiausių tarpdalykinių Lietuvos akademinės jurisprudencijos tematikų. Ši tematika, deja, iki šiol palyginti siaurai tyrinėta (nesulaukė disertacijos, monografijos) ir todėl didesne dalimi tegali būti eklektiškai nuspėjama (tarsi be diskusijų priimama) remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. suformuluota apkaltos doktrina.
Nors oficialioji apkaltos doktrina išskirtinai išsami ir daugiabriaunė, tačiau joje „kompleksinio“ apkaltos instituto elementų (ypač „apkaltos bylos“) samprata nėra išsamiai atskleista. Atsižvelgiant į tai šiuo tyrimu siekiama plačiau ir giliau pažvelgti į apkaltos instituto konstitucinės konstrukcijos pagrindus ir iš jų kildintus (įstatymų leidėjo kuriamos) ordinarinės teisės (Seimo statuto, Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų) kontraversiškus aspektus. Jų kontekste formuluojamos teorinės mokslinės įžvalgos ir išvados (pvz., dėl instituto esmės – oficialaus kaltinimo pažeidus ypatingą teisę) ne tiek konfrontuoja su oficialiąja apkaltos doktrina, kiek rodo jos (dėl įprastų koncentracijos teismo procese veiksnių) neaprėptus ir akademiniams tyrinėjimams rezervuotus „dirvonus“.
Apkaltos instituto konceptualumo paieška grindžiama trijų Lietuvos Konstitucijos nuostatų „pamatine konstrukcija“ („laikančiąja sija“), kuriai priskiriamas Konstitucijos 74 straipsnis, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 107 straipsnio 3 dalis. Ši paieška turi praktinę reikšmę ir priskirtina „taikomajai jurisprudencijai“. Galimoms teisininkų praktikų abejonėms (dėl esą perdėto teoretizavimo) atremti pateikiama atitinkama argumentacija, atskleidžianti platesnių mokslinių apkaltos įžvalgų reikšmę.