EX AEQUO ET BONO – KELIAS Į OPERATYVESNĮ IR EKONOMIŠKESNĮ ARBITRAŽO PROCESĄ

Mantas Pakamanis

Santrauka


Straipsnyje analizuojamas komercinio arbitražo teisinis reguliavimas, principo ex aequo et bono samprata ir taikymo ypatumai. Pastaruoju metu tarptautinei arbitražo bendruomenei didelį susirūpinimą kelia komercinio arbitražo „suteisminimas“ (angl. judicialisation). Straipsnyje nagrinėjamas komercinio arbitražo „suteisminimo“ socialinis reiškinys, jo pavyzdžiai ir iš to kylančios neigiamos pasekmės, tokios kaip sumažėjęs arbitražo proceso operatyvumas, ekonomiškumas, lankstumas ir šalių autonomiškumas. Atskleidžiama ex aequo et bono principo samprata ir analizuojama, kaip ginčų sprendimas ex aequo et bono gali arbitražo procesą padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį. Be to, straipsnyje nagrinėjama kai kurių autorių ex aequo et bono principui reiškiama kritika tokiais klausimais kaip arbitrų galimas piktnaudžiavimas diskrecijos teise ir arbitražo teismo sprendimų nuspėjamumo sumažėjimas.

Raktiniai žodžiai


komercinis arbitražas, arbitražo „suteisminimas“, ex aequo et bono principas.

Pilnas tekstas:

PDF


DOI: https://doi.org/10.13165/JUR-21-28-1-15

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195