Valstybingumo atkūrimo ir konstitucinio įtvirtinimo ištakose
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f62dc9fc3e
Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jo konstitucinio įtvirtinimo momentai nacionalinėje teisėkūroje Atgimimo (nuo Sąjūdžio įkūrimo 1988 m. birželio 3 d.) laikotarpiu ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos veiklos (1990 m. vasario mėn. – 1992 m. spalio mėn.) metu.
Straipsnyje iš esmės pagrindinis dėmesys skiriamas naujos Konstitucijos – minėtu laikotarpiu pagrindinės politinės kovos objekto – rengimo proceso istorijai. Atskleidžiamas šio proceso sudėtingumas, neretai – ir jo prieštaringumai, nurodomi asmenys, dalyvavę rengiant Konstitucijos projektus, jos koncepcijos metmenis. Kartu parodoma, kad dar iki Nepriklausomos valstybės atkūrimo Sąjūdžio iniciatyva buvo pradėti rengti ir kiti pamatiniai valstybingumo aktai, pavyzdžiui, Pilietybės, Politinių partijų, Konstitucinio Teismo įstatymai.
Atskleidžiami ir svarbiausi, aktualiausi jau atkurtos Nepriklausomos valstybės pirmųjų metų teisėkūros uždaviniai ir problemos. Apžvelgiamas ir vieno pirmųjų teisės aktų – Aukščiausiosios Tarybos reglamento rengimas, Aukščiausiosios Tarybos tarnybinio aparato struktūros bei funkcijų modeliavimas, atskirai apibūdinama Juridinio skyriaus veikla, jo bendradarbiavimas ir santykiai su Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisija teisėkūros procese.
Apžvelgti ir pirmieji valstybės žingsniai pagal naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuriai buvo pritarta 1992 m. spalio 25 d. referendume; tai – Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkūrimas ir Konstitucinio Teismo suformavimas.
Straipsnyje taip pat parodomas reikšmingas prof. Juozo Žilio indėlis rengiant svarbiausius teisės aktus, sudariusius teisines prielaidas mūsų šalies valstybingumo atkūrimui ir jo konstituciniam įtvirtinimui.
Straipsnyje iš esmės pagrindinis dėmesys skiriamas naujos Konstitucijos – minėtu laikotarpiu pagrindinės politinės kovos objekto – rengimo proceso istorijai. Atskleidžiamas šio proceso sudėtingumas, neretai – ir jo prieštaringumai, nurodomi asmenys, dalyvavę rengiant Konstitucijos projektus, jos koncepcijos metmenis. Kartu parodoma, kad dar iki Nepriklausomos valstybės atkūrimo Sąjūdžio iniciatyva buvo pradėti rengti ir kiti pamatiniai valstybingumo aktai, pavyzdžiui, Pilietybės, Politinių partijų, Konstitucinio Teismo įstatymai.
Atskleidžiami ir svarbiausi, aktualiausi jau atkurtos Nepriklausomos valstybės pirmųjų metų teisėkūros uždaviniai ir problemos. Apžvelgiamas ir vieno pirmųjų teisės aktų – Aukščiausiosios Tarybos reglamento rengimas, Aukščiausiosios Tarybos tarnybinio aparato struktūros bei funkcijų modeliavimas, atskirai apibūdinama Juridinio skyriaus veikla, jo bendradarbiavimas ir santykiai su Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisija teisėkūros procese.
Apžvelgti ir pirmieji valstybės žingsniai pagal naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuriai buvo pritarta 1992 m. spalio 25 d. referendume; tai – Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkūrimas ir Konstitucinio Teismo suformavimas.
Straipsnyje taip pat parodomas reikšmingas prof. Juozo Žilio indėlis rengiant svarbiausius teisės aktus, sudariusius teisines prielaidas mūsų šalies valstybingumo atkūrimui ir jo konstituciniam įtvirtinimui.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f62dca3521
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
