KOKIAS NETEISINES PRIEMONES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS NAUDOJA SAVO ARGUMENTACIJOJE?

Santrauka

Straipsnyje ginama H. Kelseno padiktuota metodologinė pozicija, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė be spragų. Tik tokia pozicija leidžia teigti, kad Konstitucija yra teisė, privalomybė, esanti konstitucingumo kriterijumi visai žemesnei teisei, kuri, lyginant ją su Konstitucija, tėra faktas, esamybė. Palyginti su Konstitucija, žemesnės galios teisė, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė, taip pat Europos Sąjungos teisės nuostatos kaip faktai Konstitucinio Teismo argumentacijos procese privalo būti vertinami; ši Konstitucinio Teismo pareiga yra sietina su faktų vertinimo procesu, o ne su saistančios teisės aiškinimu. Europos Sąjungos teisė Konstituciniam Teismui argumentacijos procese yra svarbesnis faktas negu kitos tarptautinės teisės nuostatos ir / ar kitos nacionalinės teisės sistemos. Straipsnyje taip pat analizuojami Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų, sprendžiant individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų teisėtumą, jurisdikcijos probleminiai aspektai, siūloma koreguoti įstatyminį (ordinarinį) reguliavimą taip, kad individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimti aktai (jų dalys) būtų skundžiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o Konstitucinis Teismas, iš esmės vertindamas ir faktines aplinkybes, susijusias su minėtų individualaus pobūdžio aktų priėmimu, galutinai vertintų šių aktų teisėtumą.