VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTAS TARPUKARIO LIETUVOJE: AR TOKS TEISĖS AKTAS GALIOJO?
plugins.themes.bootstrap3.article.main676dbf1f60136
Santrauka
Per dviejų dešimtmečių laikotarpį teisės aktas, reglamentuojantis tarpukario Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų darbo tvarką, nebuvo priimtas. O jeigu ir buvo, tai jis nebuvo paskelbtas leidinyje „Vyriausybės žinios“, nors jame buvo paskelbtų kitų institucijų, pavyzdžiui, Antano Smetonos Lituanistikos instituto, Tautos ūkio tarybos, Vidurinių muzikos mokyklų darbo veiklos reglamentų-statutų.
Per minėtą laikotarpį buvo siekta keletą kartų parengti tokį dokumentą – jis vadinosi arba Ministrų Kabineto statutas, arba Administracinės santvarkos statutas. Šių teisės aktų projektai buvo rengiami 1919, 1925–1927, 1939 metais.
Pats išsamiausias buvo 1939 metų Valstybės Tarybos pradėtas rengti Administracinės santvarkos statuto projektas. Planuota, kad šis dokumentas turėjo reglamentuoti ne tik Ministrų Tarybos sudėtį, kompetenciją, darbo tvarką, bet ir ministro pirmininko teisinį statusą, jo santykį su valstybės vadovu, ministro pirmininko ir ministrų priesaikų tekstą, ministrų pavadavimą, socialines garantijas, taip pat darbo užmokesčio sudėtį ir dydį, ministrų veiklos apribojimus, tarnybinę atsakomybę, ministerijų administracinę struktūrą. Pirmąkart buvo siekta Statuto normomis nustatyti teisinį reguliavimą dėl skundų ir prašymų priėmimo bei nagrinėjimo tvarkos ministerijose. Šis projektas savo struktūra labiausiai primena šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas.
Tai, kad tokio pobūdžio dokumentas per du dešimtmečius nebuvo priimtas, galima paaiškinti tuo, kad iš pradžių jauna valstybė susidūrė su dideliais iššūkiais, kuriuos reikėjo spręsti nedelsiant (Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto, užsienio politika, valstybės kreditai), vėliau – su įsigalėjusiu autoritariniu režimu ir neaiškiu valstybės valdžių padalijimu bei su tuo, kad apskritai tarpukario Lietuvoje nebuvo priimti ir kiti su vykdomąja valdžia susiję teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymas, Administracinio teismo įstatymas, taip pat su tuo, kad tarpukario Lietuvoje nesivystė administracinės teisės mokslas.
Atliekant šį tyrimą, daugiausia remtasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais.
Per minėtą laikotarpį buvo siekta keletą kartų parengti tokį dokumentą – jis vadinosi arba Ministrų Kabineto statutas, arba Administracinės santvarkos statutas. Šių teisės aktų projektai buvo rengiami 1919, 1925–1927, 1939 metais.
Pats išsamiausias buvo 1939 metų Valstybės Tarybos pradėtas rengti Administracinės santvarkos statuto projektas. Planuota, kad šis dokumentas turėjo reglamentuoti ne tik Ministrų Tarybos sudėtį, kompetenciją, darbo tvarką, bet ir ministro pirmininko teisinį statusą, jo santykį su valstybės vadovu, ministro pirmininko ir ministrų priesaikų tekstą, ministrų pavadavimą, socialines garantijas, taip pat darbo užmokesčio sudėtį ir dydį, ministrų veiklos apribojimus, tarnybinę atsakomybę, ministerijų administracinę struktūrą. Pirmąkart buvo siekta Statuto normomis nustatyti teisinį reguliavimą dėl skundų ir prašymų priėmimo bei nagrinėjimo tvarkos ministerijose. Šis projektas savo struktūra labiausiai primena šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas.
Tai, kad tokio pobūdžio dokumentas per du dešimtmečius nebuvo priimtas, galima paaiškinti tuo, kad iš pradžių jauna valstybė susidūrė su dideliais iššūkiais, kuriuos reikėjo spręsti nedelsiant (Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto, užsienio politika, valstybės kreditai), vėliau – su įsigalėjusiu autoritariniu režimu ir neaiškiu valstybės valdžių padalijimu bei su tuo, kad apskritai tarpukario Lietuvoje nebuvo priimti ir kiti su vykdomąja valdžia susiję teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymas, Administracinio teismo įstatymas, taip pat su tuo, kad tarpukario Lietuvoje nesivystė administracinės teisės mokslas.
Atliekant šį tyrimą, daugiausia remtasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676dbf1f64b1d
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
