CONTRA SPOLIATOREM TAIKYMO PROBLEMOS CIVILINIAME PROCESE

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama contra spoliatorem prezumpcijos taikymo problematika civiliniame procese. Analizuojama, kokia yra šios taisyklės kilmė, jos taikymas užsienio teismų praktikoje. Straipsnyje daug dėmesio skiriama bendrosios teisės sistemos teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos analizei, kurioje sprendžiama dėl šios taisyklės taikymo. Nustatyta, kad bendrosios teisės tradicijos valstybėse ši prezumpcija yra siejama su reikšmingų bylai įrodymų išsaugojimu, kuris gali apimti ir tam tikrą laikotarpį iki iškeliant bylą, o jos pažeidimas sukelia rimtas procesines pasekmes (sankcijas) įrodymus praradusiai (jų nepateikusiai) šaliai. Sankcijos taikymo pagrindas gali būti ir neatsargus įrodymų praradimas ar sunaikinimas. Taip pat analizuojami skirtumai tarp contra spoliatorem taikymo bendrosios teisės sistemos valstybėse ir Lietuvoje.
Kadangi civilinį procesą reglamentuojantys teisės aktai contra spliatorem prezumpcijos nenustato, aptariami ir susisteminami Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiai taikant contra spoliatorem prezumpciją: kokiais atvejais ši taisyklė taikoma, koks jos praktinis pagrindas. Todėl šioje srityje būtent formuojama teismų praktika leidžia atskleisti pagrindinius šios taisyklės taikymo aspektus.
Taip pat apibendrinama ir analizuojama teismų praktika, kurioje pripažįstama galimybė netaikyti contra spoliatorem prezumpcijos civiliniame procese. Straipsnyje nustatyta, kad tokie atvejai, remiantis proceso operatyvumo reikalavimu ir kooperacijos principu, turėtų būti išskirtiniai, pateisinami konkrečių, svarbių teisinių vertybių apsauga.