VIEŠASIS INTERESAS, VIEŠOSIOS PASLAUGOS IR SUTARTYS KAIP VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS

Santrauka

Lietuvoje viešasis administravimas apima ne viešųjų paslaugų teikimą, o tik jų administravimą, t. y. visa, kas vyksta iki sudarant viešųjų paslaugų teikimo sutartį, yra administracinė teisė, o sudarius sutartį – civilinė. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra „prigijęs“ administracinės sutarties institutas, nors keliose bylose dėl keleto teisinių santykių rūšių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
yra pripažinęs šį institutą. Be administracinių sutarčių instituto teisinio reglamentavimo problematikos, autorė taip pat straipsnyje kelia klausimą, kodėl viešųjų paslaugų teikimas Lietuvoje nėra priskiriamas administraciniams teisiniams santykiams, jis laikomas ne viešuoju administravimu, o civilinės teisės reguliavimo dalyku, nors viešųjų paslaugų teikimas Lietuvoje daugiausia reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir susijęs su viešuoju interesu.
Taigi straipsnyje analizuojamas viešosios sutarties institutas Lietuvoje ir įrodinėjama, kad šios sutartys yra administracinės. Šis teiginys grindžiamas keliais argumentais, pagrindžiančiais, jog viešosioms sutartims nėra būdingi įprasti sutarčių teisės principai (sutarčių laisvės, šalių lygybės) ir jomis siekiama tenkinti viešąjį interesą.
Tyrime taip pat remiamasi Prancūzijos, Vokietijos ir Čekijos Respublikos teisiniais pavyzdžiais, iliustruojančiais šiose valstybėse vyraujančią viešojo administravimo sampratą ir administracinių sutarčių įvairovę. Pastebėtina, kad minimose valstybėse, skirtingai nei Lietuvoje, administracinių sutarčių institutas įtvirtintas šių šalių viešąjį administravimą reglamentuojančiuose įstatymuose (Vokietijos ir Čekijos Respublikos atvejis) arba atskiruose įstatymuose (Prancūzijos atvejis).
Straipsnio atskaitos taškas yra 1999 m. pirmojo pasaulyje administracinio teismo – Prancūzijos Valstybės tarybos – ataskaita apie viešąjį interesą. Joje išskiriamos dvi viešojo intereso koncepcijos – utilitaristinė ir voliuntaristinė. Atitinkamai Valstybės taryba išdėstė mintį, kad šalyje, kurioje yra įsteigta atskira administracinių teismų sistema, viešasis interesas turi būti politikos, įstatymų, administracinių aktų, administracinių teismų sprendimų ašis. Taigi tokioje šalyje viešojo administravimo funkcinė samprata neturi būti susiaurinta. Straipsnyje ieškoma atsakymų, kokios viešojo intereso koncepcijos laikosi Lietuvos politinės institucijos.