BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ NUSIKALSTAMAS VEIKLAS, SUSIJUSIAS SU KOMERCINĖMIS PASLAPTIMIS: KRIMINALIZAVIMO PAGRĮSTUMAS

Santrauka

Straipsnis parengtas Mykolo Romerio teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Besikeičiančios visuomenės iššūkiai baudžiamajai justicijai“ skaityto pranešimo pagrindu. Komercinės paslaptys yra vienas labiausiai paplitusių komercinę vertę turinčios inter alia intelektinės nuosavybės objektų teisinės apsaugos būdų. Komercinių paslapčių apsaugos pradžios momentas nėra susijęs su valstybės institucijų įsikišimu. Priešingai nei patentų, komercinių paslapčių teisinis režimas yra labiau suvokiamas verslui – siekiant apsaugoti komercines paslaptis de facto joms nekeliami jokie didesni reikalavimai nei tokios informacijos vertė.1 Šios aplinkybės ir lėmė komercinių paslapčių didelį paplitimą.
Komercinės paslaptys yra reguliuojamos skirtingų teisės šakų normų: civilinės (inter alia darbo), administracinės ir baudžiamosios teisės normomis. Toks platus reguliavimas gali būti tinkamai taikomas tik aiškiai atribojant skirtingų atsakomybės rūšių taikymo atvejus. Deja, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 210 ir 211 straipsniai yra abstraktūs, kartojantys kituose teisės aktuose vartojamus terminus, nenustačius kokybiškai reikšmingų atribojimo kriterijų. Netinkama juridinė technika komercinių paslapčių apsaugos srityje lėmė situaciją, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas labiau priklauso nuo teisės taikytojų norų vienur ar kitur matyti nusikalstamą veiką ar jos nematyti. Taip pat toks reguliavimas tampa verslo subjektų alternatyviu teisinių ginčų sprendimo būdu baudžiamosios teisės priemonėmis ir jis yra perteklinis.