SOFT LAW VAIDMUO KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCIJOJE

Santrauka

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kodėl Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylas, formuluodamas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir, galiausiai, pasirinkdamas konkretų bylos sprendimą turėtų atsižvelgti į su bylos problematika susijusias soft law normas ir jose įtvirtintas konstitucinės teisės vystymosi tendencijas. Teisinės galios neturinčių, tačiau neabejotiną teisinį svorį savyje talpinančių dokumentų paminėjimas nutarimo tekste praturtina Konstitucinio Teismo argumentaciją, net jei jais tiesiogiai nėra remiamasi formuluojant bylos sprendimo pagrindimą, parodo tarptautinį bylos problemos kontekstą ir gali būti netiesioginiu įkvėpimo šaltiniu aiškinant iki tol neatskleistas Konstitucijos nuostatas ar toliau plėtojant oficialiąją konstitucinę doktriną. Konstitucinio Teismo pasirinkimas savo nutarimų tekstuose pateikti nuorodas į Venecijos komisijos priimtas nuomones, studijas, rekomendacijas ar kitus Europos Tarybos ar Europos Sąjungos institucijų priimtus teisinės galios neturinčius teisės aktus neturėtų būti vertinamas kaip keliantis grėsmę Konstitucijos viršenybei ar nacionalinės teisės nuostatoms. Be abejo, soft law aktais konstitucinėje jurisprudencijoje remiamasi tik tada ir tik tiek, kiek tai tinka nagrinėjamai bylai ir kiek tai atitinka valstybės teisinės sistemos ypatumus.