NEMOKUMO REGLAMENTAS: AR UŽKIRSTAS KELIAS NESĄŽININGAM FIZINIO ASMENS PALANKESNIO TEISINIO REGLAMENTAVIMO IEŠKOJIMUI?

Santrauka

Nuo 2017 birželio 26 d. pradėtas taikyti naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, pakeitęs ES Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Minėtu teisės aktu ES lygiu buvo įtvirtinti reikšmingi pakeitimai tam, kad būtų apsaugoti teisėti fizinių asmenų kreditorių lūkesčiai. Pirma, išsamiai paaiškinama PIV sąvoka bei įtvirtinti atitinkami teisiniai saugikliai – (paneigiamos) prezumpcijos, kurios netaikomos, jeigu PIV buvo perkelta į kitą valstybę narę per 3 arba 6 mėn. iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos. Antra, įsisteigimo vietos detalizavimas aiškiai įtvirtina momentą, kada fizinis asmuo turėtų būti įsisteigęs valstybėje narėje, kad jos teismai būtų pripažinti turinčiais jurisdikciją iškelti šalutinę nemokumo bylą. Trečia, nustatytas privalomas tarptautinės jurisdikcijos tikrinimas ir pareiga pagrįsti tokios jurisdikcijos buvimą, t. y. ar jurisdikcija grindžiama PIV kriterijumi (tokiu atveju keliama pagrindinė nemokumo byla), ar įsisteigimo vietos sąvoka (tokiu atveju keliama šalutinė nemokumo byla). Ketvirta, įteisinta galimybė skolininko kreditoriams realizuoti teisę pareikšti nuomonę dėl valstybės narės teismo, kuriam paduotas pareiškimas, tarptautinės jurisdikcijos.