BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ DOKUMENTO SUKLASTOJIMĄ AR DISPONAVIMĄ SUKLASTOTU DOKUMENTU TAIKYMO YPATUMAI LIETUVOS BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS JURISPRUDENCIJOJE

Santrauka

Autorius straipsnyje nagrinėja Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje šiuo metu aktualiausias Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies taikymo problemas. Pirmiausia keliama abejonė dėl šios veikos tinkamo reglamentavimo baudžiamajame įstatyme. Autoriaus nuomone, įstatyme nepagrįstai palikta spraga nekriminalizuojant netikro ar suklastoto dokumento įgijimo. Po to straipsnyje trumpai apibendrinami dokumento požymiai – daroma išvada, kad elektroninis dokumentas tai pat gali būti nagrinėjamo nusikaltimo dalyku, tačiau svarbu, kad tokio dokumento turinys ir forma turėtų įtaką kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Daugiausia dėmesio skiriama teismų
praktikoje formuojamiems Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumams, akcentuojant ne formalų baudžiamosios atsakomybės taikymą, bet nustatant konkretaus dokumento reikšmę teisiniams santykiams. Apibendrinus tiek užsienio valstybių
baudžiamuosius kodeksus, tiek Lietuvos teismų praktiką, daroma išvada, kad įstatymų taikytojas teisingai formuoja teismų praktiką, tačiau, siekiant išvengti piktnaudžiavimų nepagrįstais kaltinimais, tikslinga Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį koreguoti. Todėl, atsižvelgiant į straipsnyje padarytas išvadas, pabaigoje siūloma tobulinti galiojantį baudžiamąjį įstatymą, jame nurodant atitinkamus papildomus šios veikos požymius.