Ordering of Interim Measures when Resolving Disputes in Lithuanian Commercial Arbitration Courts

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas komercinio arbitražo procese. Pagal galiojančią Lietuvos teisę komercinio arbitražo teismas pats gali taikyti tik vieną laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti šalį sumokėti atitinkamą piniginį užstatą. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės priverstinis įvykdymas yra negalimas, todėl ji laikytina visiškai neefektyvia. Kita vertus, šio įpareigojimo nevykdymas suteikia komercinio arbitražo teismui teisę pagal šalies prašymą kreiptis į valstybės teismą dėl Lietuvos civilio proceso kodekse numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas praktiškai tik valstybės teismams suteikia kompetenciją skirti laikinąsias apsaugos priemones, kurių įvykdymas gali būti užtikrinamas prievarta.
Galiojantis teisinis reglamentavimas yra nepakankamas ir į šią situaciją sureagavo įstatymų leidėjas – yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui perduotas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo projektas. Minėtame projekte laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reglamentuojamas kitaip, ir šie pakeitimai laikytini esminiais bei atitinkančiais UNICITRAL tarptautinio komercinio arbitražo modelinio įstatymo 17 straipsnio idėją. Kita vertus, teisinio reguliavimo atitiktis UNICITRAL taisyklėms nėra pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas. Vis dėlto minėtais teisės aktų pakeitimais įstatymų leidėjas siekia komercinio arbitražo efektyvumo ir, kas labai svarbu, arbitražo kompetencijos išplėtimo, kai pats nagrinėjantis bylą arbitražo teismas turės kompetenciją skirti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu įstatymo leidėjas suteikdamas arbitražiniam teismui kompetenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje padidina pasitikėjimą arbitražu ir jo patrauklumą šalims.
Komercinio arbitražo įstatymo projekte yra numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir komercinio arbitražo teismas turi teisę skirti laikinąsias apsaugos priemones veikdami kaip atskiri ir savarankiški subjektai. Kita vertus, komercinio arbitražo teismo sprendimo ar nutarties skirti laikinąsias apsaugos priemones priverstinis įvykdymas bus galimas tik po to, kai valstybės teismas išduos vykdomąjį raštą. Taip valstybės teismui bus suteikta teisė kontroliuoti arbitražo teismo sprendimo ar nutarties turinio atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
Komercinio arbitražo įstatymo projekte numatyta, kad tiek valstybės teismas, tiek ir arbitražo teismas turės savarankišką kompetenciją skiriant laikinąsias apsaugos priemones. Komercinio arbitražo teismas savo nagrinėjamoje byloje galės skirti laikinąsias apsaugos priemones, o valstybės teismas bet kurios šalies ar arbitražo teismo prašymu galės taikyti civilinio proceso kodekse numatytas laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo arbitražo vietos.