SU KONKURENCIJOS TEISE SUSIJUSIŲ GINČŲ SPRĘSTINUMAS ARBITRAŽU

Santrauka

Straipsnyje analizuojama ginčų, kylančių iš konkurencijos teisės, tinkamumo komerciniam arbitražui problematika, pateikiama Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reglamentavimo analizė ir vystymosi kryptys. Nagrinėjant JAV, Europos Sąjungos, kitų valstybių ir Lietuvos teismų praktiką, teisinį reguliavimą ir akademinę literatūrą aptariami esminiai egzistuojantys ginčų, kylančių iš konkurencijos teisės, arbitruotinumo ribojimo pagrindai, analizuojami šių ginčų arbitruotinumą pateisinantys argumentai, taip pat nurodomos arbitrų, nagrinėjančių su konkurencijos teise susijusius ginčus, ir teismų, pripažįstančių ir leidžiančių vykdyti priimtą sprendimą, pareigos bei tokių ginčų sprendimo komerciniame arbitraže perspektyvos Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad minėtų ginčų tinkamumas tarptautiniam arbitražui nebekvestionuotinas. Moderniose teisės sistemose ginčų, kylančių iš konkurencijos teisės, nearbitruotinumas susiaurintas iki aspektų, kuriais
reikalingas išimtinis reguliuojančiųjų institucijų įsikišimas, pavyzdžiui, duodant leidimą susijungti ar susilieti. Taigi įtvirtinta arbitražui palanki pozicija, kad arbitražas gali spręsti ginčus dėl žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo.