PRIVATAUS ASMENS TEISĖ Į ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO DOMINUOJANČIA PADĖTIMI IR KARTELINIŲ SUSITARIMŲ, ATLYGINIMĄ SKIRTINGOSE VALSTYBĖSE

Santrauka

Straipsnyje analizuojama privataus asmens teisės į žalos, atsiradusios dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir kartelinių susitarimų, atlyginimą įgyvendinimas skirtingose valstybėse bei Europos Sąjungoje. Pasitelkiant lyginamosios analizės ir istorinius metodus, straipsnyje siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius efektyvų nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimą bei skatinančius reikalauti tokios žalos atlyginimo. Remiantis atlikta analize, daroma prielaida, kad efektyviam privačių asmenų teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui konkrečių teisės normų nepakanka, itin svarbus veiksnys yra ieškovui palanki teismų praktika. Teismų sukurtos taisyklės, kurios ieškovui sumažina įrodinėjimo pareigą, kaip „tradicinė“ taisyklė, atleidžianti ieškovą nuo ypač pagrįsto dėl konkurencijos pažeidimo patirtų nuostolių įrodymo standarto, arba net teismų sukurtos gairės, perkeliančios pareigą atsakovui įrodyti, kad konkurencijos teisės pažeidimas neįvyko, yra ypač svarbūs veiksniai efektyviam privačių asmenų teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui. Būtent teismų formuojama praktika ir siekis užtikrinti, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkurencijos teisės pažeidimo patirtos žalos tikslus apskaičiavimas
yra itin sudėtingas arba neįmanomas, nukentėjusiam asmeniui tokia žala visada būtų atlyginama, gali paskatinti nukentėjusius asmenis aktyviau ginti savo pažeistas teises ir atgrasyti potencialius konkurencijos rinkos pažeidėjus.