plugins.themes.bootstrap3.article.main6606c38ca5389

Asta Dambrauskaitė

Santrauka

Straipsnyje keliamas klausimas, ar investicinių paslaugų teikėjas greta pareigos informuoti ir pareigos patarti turi pareigą įspėti neprofesionalų klientą, ir ar ši pareiga egzistuoja tik ikisutartinėje, ar ir sutarties vykdymo stadijoje. Tiriamas pareigos įspėti šaltinis, t. y. ar ši
pareiga kyla iš 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) (ir ją nacionalinėje teisėje įgyvendinančių finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų), ar iš nacionalinės privatinės teisės, ar iš abiejų šių
šaltinių? Ikisutartinė pareiga įspėti (kaip informavimo pareigos dalis) kyla iš MiFID (ir ją įgyvendinančių teisės aktų), tačiau aiškinant jos turinį vadovaujamasi ir nacionalinės privatinės teisės normomis. Lietuvos teismų praktikoje buvo pripažinta investicinių paslaugų teikėjo pareiga įspėti neprofesionalų klientą apie išskirtinius, įprastinę tam tikrai finansinei priemonei būdingą riziką viršijančius veiksnius, atsiradusius investicinės paslaugos teikimo metu. Ši pareiga kildinama iš bendrosios privatinėje teisėje reglamentuotos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, siejant ją su finansų tarpininkui, kaip rinkos profesionalui, taikomu profesinio rūpestingumo reikalavimu, kartu pripažįstant būtinybę apie konkrečią šios pareigos apimtį spręsti pagal šalis saistančios sutarties nuostatas.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6606c38ca768a

Skyrius
Mokslo straipsnis