##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Vytautas Sinkevičius

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami parametrai, pagal kuriuos Konstitucinis Teismas tiria, ar įstatymas (ar jo dalis) arba kitas teisės aktas (ar jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai. Atskleidžiamos teisinės pasekmės, kurias sukelia Konstitucinio Teismo konstatavimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Parodoma, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendra taisyklė „Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį“ nėra absoliuti, kad Konstitucinis Teismas, nustatęs, jog ginčijamas teisės aktas (jo dalis) ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir iš esmės paneigia pamatines konstitucines vertybes – Lietuvos valstybės nepriklausomybę, demokratiją, respubliką ar prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, – turi įgaliojimus pripažinti antikonstituciniais ir šio teisės akto (jo dalies) taikymo padarinius.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis