Privedimo prie bankroto kriminalistinio tyrimo modelis
plugins.themes.bootstrap3.article.main67681e4f611ed
Santrauka
Straipsnyje pateiktos “bankroto”, “tyčinio bankroto” ir “privedimo prie bankroto” sąvokos. Analizuojami Įmonių bankroto įstatyme pateikiamo tyčinio bankroto ir Baudžiamajame kodekse pateikiamo privedimo prie bankroto skirtumai ir panašumai. Galima padaryti išvadą, kad tyčinio bankroto apibūdinimas Įmonių bankroto įstatyme ir privedimo prie bankroto apibūdinimas Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio 2 d. skiriasi veikos patikslinimu. Bene svarbiausia teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą teisme, ir tyrėjo, tiriančio baudžiamąją bylą, užduotis yra nustatyti įmonės nemokumo būklę ir priežastis. Nustatinėjant nemokumą, įvertinami įmonės ekonominės veiklos rodikliai ir įmonės vadovo ar kitų asmenų veiksmų pagrįstumas. Pateikiami nusikaltimo kriminalistinės charakteristikos elementai: apibūdinamas nusikaltimą padaryti galintis asmuo, nusikaltimo situacija ir nusikaltimo padarymo būdas. Galima teigti, kad dauguma įvairių įmonių vadovų neturi ekonominio ar vadybos išsilavinimo, o tai gerokai didina šių įmonių bankroto riziką. Tam tikroje įmonės ekonominėje situacijoje kaltininkas veiksmus pasirenka atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Nusikaltimo padarymo situacija glaudžiai susijusi su įmonės padėtimi, norminiu tam tikros ekonominės situacijos reguliavimu, nusikalstamos veikos pobūdžiu ir nusikaltimo padarymo būdu.
Siūlomi pirminiai tardomieji veiksmai. Tarp jų – revizija, finansų-kredito ekspertizė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, krata, dokumentų poėmis, liudytojų ir įtariamųjų apklausos. Pažymimi parengtinio tardymo veiksmų taktiniai ypatumai.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67681e4f6319d
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.