Nusikaltimai žmoniškumui ir jų reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekte

Santrauka

Naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekto, pateikto visuomenei svarstyti, rengėjai nusikaltimams žmoniškumui paskyrė Specialiosios dalies visą I skyrių, kuriame numatytos keturios nusikaltimų žmoniškumui sudėtys: genocidas, tautinė, etninė ar rasinė diskriminacija, smurtas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę bei kurstymas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Deja, bet įvairiapusė minėtųjų nusikaltimo sudėčių analizė, daugiausia remiantis lyginamuoju ir sisteminiu metodais, parodė, kad pasirinktas reglamentavimas nėra geras (išskyrus genocido nusikaltimo sudėtis). Ryškiausias trūkumas tas, kad skyrius kurtas beveik neatsižvelgiant į tarptautinės teisės šaltinius ir kitų valstybių baudžiamųjų įstatymų leidybos praktiką. Pirmiausia, mūsų nuomone, į I skyrių pateko nevienodo pavojingumo nusikaltimai: turint omenyje, kad nusikaltimais žmoniškumui priimta laikyti vienas iš pačių pavojingiausių veikų, pasižyminčių katastrofiškais padariniais, neaišku, kodėl šiame skyriuje atsidūrė smurtavimas ir kurstymas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę (jokiame tarptautiniame ar kitos valstybės teisės akte nepavyko rasti panašių sudėčių, priskirtinų prie nusikaltimų žmoniškumui). Dabartinė diskriminacijos sudėties konstrukcija taip pat kelia tam tikrų abejonių, mat diskriminacijos sudėtis tarptautinėje praktikoje pasižymi specialiuoju subjektu – t.y. diskriminaciją, kaip nusikaltimą žmoniškumui, gali padaryti tik asmuo, turintis valdingus ar įstatymų leidybos įgaliojimus, kas lemia ypatingą tokios veikos pavojingumą. Gi LR BK projekte pateikto straipsnio analizė leidžia teigti, jog toks subjektas nėra numatytas. Turint omenyje, kad už nusikaltimus žmoniškumui pagal 1968 metų Jungtinių Tautų konvenciją “Dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui” negali būti taikoma jokia senatis, t.y. nė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nė apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo, kas patvirtinama ir LR BK projekto Bendrosios dalies XIII skyriaus 5 dalyje. Taigi galima tikėtis visai kurioziškų situacijų mėginant bausti pagal šio skyriaus straipsnius, išskyrus genocidą. Taip pat, mūsų nuomone, nepagrįstai pamiršta atsižvelgti į svarbų, tarptautinės baudžiamosios teisės teorijoje ypač akcentuojamą nusikaltimų žmoniškumui požymį, t.y. kad tam tikros nusikalstamos veikos laikomos nusikaltimais žmoniškumui tik tada, kai yra vykdomos masiškai ar sistemingai arba yra valstybės veiksmų ar politikos rezultatas. Dėl minėtųjų dalykų siūlome LR BK projekto rengėjams iš esmės pakoreguoti nagrinėjamąjį skyrių ir pirmiausia pašalinti straipsnius “Smurtas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę” (81 str.) bei “Kurstymas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę” (82 str.). Galima pasielgti dvejopai: arba šių sudėčių definicijas panaikinti ir palikti baudimą bendraisiais pagrindais, arba šias veikas reglamentuoti kituose skyriuose, pvz., Nusikaltimai visuomenės saugumui arba Nusikaltimai žmogaus teisėms; taip pat papildyti diskriminacijos sudėtį specialiuoju subjektu – aukščiausiais valstybės pareigūnais, turinčiais valdinius ar įstatymų leidybos įgaliojimus.