Kai kurios Lietuvos teisės kūrimo problemos ir Konstitucinis Teismas

Santrauka

1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje buvo įtvirtinta konstitucinės priežiūros doktrina ir konkreti jos išraiška – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo įkūrimas ir jau išsiplėtojusi praktinė jo veikla skatina nuodugniau įvertinti šios institucijos vietą ir vaidmenį šalies teisės sistemoje. Tokį tikslą lemia neabejotinai aktyvi Konstitucinio Teismo veikla Lietuvos teisės kūrimo procese.
Lietuvos valstybės organizacijos vidaus ryšių suderinimas tiesiogiai siejasi su dinamiška teisės raida, tačiau kuriant Lietuvos teisę susiduriama su daugeliu teorinių ir praktinių problemų. Šie procesai suponuoja kai kuriuos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio prieštaringumus. Vienas iš jų – įstatymų, poįstatyminių teisės aktų normų prieštaravimai Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo nutarimai, įvertinantys, ar teisės normos atitinka Konstituciją, visada sukelia teisinius, visuomeninius padarinius. Tais atvejais, kai teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, atsiranda realūs teisiniai padariniai – ši teisės norma pašalinama iš teisės sistemos, jos nebegalima taikyti. Ir šiuo, ir kitu atveju, t.y. tuomet, kai teisės normos teisėtumas nepaneigiamas, Konstitucinio Teismo nutarimo argumentai bei motyvai gali būti vertinami ir teisės šaltinių aspektu. Taigi akivaizdu, jog Konstitucinio Teismo aktai, kad ir kaip juos vertintumėme teisės šaltinių sistemoje, yra realus teisinis reiškinys, kurio išsamesnė mokslinė apžvalga padės platesniu teisiniu požiūriu įvertinti teisės kūrimo Lietuvoje problemas.
Autoriaus nuomone, reikšmingiausias ir lemiamas Konstitucinio Teismo aktų vaidmuo yra tas, kad jais nuolatos pabrėžiamas fundamentalus Konstitucijos viršenybės principas. Tai labai svarbu būtent dabar, kai yra formuojama Lietuvos teisė. Šie aktai svarbūs ir politiniame procese, kadangi jie sudaro prielaidas išvengti aštresnių konfliktų, politinius ginčus išspręsti būtent Konstitucijos pagrindu.
Teisinės pozicijos, kurias savo nutarimuose formuluoja Konstitucinis Teismas, dažnai yra nenaujos, žinomos lyginamojoje teisėje, tačiau, šiaip ar taip, jos yra svarbios būtent dabar, kai teisė neretai kuriama ir gaivališkai, ir prieštaringai. Štai kelios tokios teisinės pozicijos: įstatymo ar poįstatyminio akto galios negalima nukreipti į praeitį; poįstatyminiais teisės aktais negalima peržengti įstatymo veikimo ribų; teisės normų sistemoje negali būti tokių teisės normų, kurios viena kitai prieštarautų arba viena kitą neigtų; bendrasis įstatymo tikslas turi atitikti įstatymo normų turinį. Tai tik keletas teisinių pozicijų, kurios vienu ar kitu aspektu nagrinėjamos ir šiame straipsnyje.