Informacinė visuomenė, dirbtinis intelektas ir teisė
plugins.themes.bootstrap3.article.main676d6bd3520c0
Santrauka
Straipsnis yra apžvalginio pobūdžio. Jame apžvelgiami teisiniai informacinės visuomenės kūrimo aspektai, aptariamos svarbiausios visuomeninių santykių teisinio reguliavimo reformos kryptys, svarstoma, koks vaidmuo kuriant informacinę visuomenę tenka Vyriausybei. Aptariama, kaip naujos informacinės technologijos keičia teisininkų darbo pobūdį ir nagrinėjamos tų technologijų sąsajos su dirbtinio intelekto teorija.
Straipsnyje pabrėžta, kad juridinės normos gali greitinti ar lėtinti informacinės visuomenės kūrimo spartą, nes jos skatina arba trukdo diegti ir naudoti naujas informacines technologijas. Teigiama, kad bûtina kuo skubiau pašalinti visas juridines kliūtis, lėtinančias informacinės visuomenės kūrimosi spartą, nes vėluojančios šalys praras savo konkurencinę galią. Reikia liberalizuoti integruotų paslaugų rinką, panaikinti telekomo monopolį, išspręsti kompiuterinėmis priemonėmis perduodamų dokumentų ir duomenų apsaugos, autentiškumo, įteisinimo, komercinės informacijos konfidencialumo, finansinių atsiskaitymų saugos, duomenų eksporto, klientų ir tiekėjų tapasties nustatymo ir daugelį kitų juridinių problemų. Ypač svarbu, kad, kuriantis informacinei visuomenei, kyla reali grėsmė, jog visuomenė gali skilti į naujas technologijas įvaldžiusius kvalifikuotus specialistus ir “kompiuterinius beraščius”, nesugebančius dirbti ir gyventi naujoje visuomenėje. Sprendžiant šias problemas, pagrindinis vaidmuo tenka Vyriausybei.
Pereinant prie informacinės visuomenės, kinta taip pat ir teisininkų darbo pobūdis. Čia ypač svarbus dirbtinio intelekto teorijos metodų vaidmuo, nes teisinės žinios yra labai sudėtingos, įvairiapusės, gana griežtos ir pakankamai formalizuotos, o teisinių samprotavimų sistema grindžiama formaliosios logikos principais ir precedentais. Todėl dirbtinio intelekto teorijos metodai padeda geriau suvokti teisės teorijas, išryškinti jų skirtumus, kompiuteriniu būdu tvarkyti teisės žinias ir dokumentus bei rengti teisės aktus.
Straipsnyje pabrėžta, kad juridinės normos gali greitinti ar lėtinti informacinės visuomenės kūrimo spartą, nes jos skatina arba trukdo diegti ir naudoti naujas informacines technologijas. Teigiama, kad bûtina kuo skubiau pašalinti visas juridines kliūtis, lėtinančias informacinės visuomenės kūrimosi spartą, nes vėluojančios šalys praras savo konkurencinę galią. Reikia liberalizuoti integruotų paslaugų rinką, panaikinti telekomo monopolį, išspręsti kompiuterinėmis priemonėmis perduodamų dokumentų ir duomenų apsaugos, autentiškumo, įteisinimo, komercinės informacijos konfidencialumo, finansinių atsiskaitymų saugos, duomenų eksporto, klientų ir tiekėjų tapasties nustatymo ir daugelį kitų juridinių problemų. Ypač svarbu, kad, kuriantis informacinei visuomenei, kyla reali grėsmė, jog visuomenė gali skilti į naujas technologijas įvaldžiusius kvalifikuotus specialistus ir “kompiuterinius beraščius”, nesugebančius dirbti ir gyventi naujoje visuomenėje. Sprendžiant šias problemas, pagrindinis vaidmuo tenka Vyriausybei.
Pereinant prie informacinės visuomenės, kinta taip pat ir teisininkų darbo pobūdis. Čia ypač svarbus dirbtinio intelekto teorijos metodų vaidmuo, nes teisinės žinios yra labai sudėtingos, įvairiapusės, gana griežtos ir pakankamai formalizuotos, o teisinių samprotavimų sistema grindžiama formaliosios logikos principais ir precedentais. Todėl dirbtinio intelekto teorijos metodai padeda geriau suvokti teisės teorijas, išryškinti jų skirtumus, kompiuteriniu būdu tvarkyti teisės žinias ir dokumentus bei rengti teisės aktus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676d6bd355f75
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.