Klaipėdos krašto statutinis teismas: įkūrimo prielaidos ir teisinis statusas
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f73bcab383
Santrauka
Lietuvos teisininkai vis daugiau dėmesio skiria Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstituciniam statusui. Tyrimuose atskleidžiamos konstitucinës justicijos doktrinos formavimosi problemos, Konstitucinio Teismo veiklos tobulinimo perspektyvos. Mokslininkai Konstituciniam Teismui daugiau dėmesio skiria neatsitiktinai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgyvendinimo aktualijų studijos atskleidžia ne tik konstitucinės justicijos raidą, bet ir bendresnius Lietuvos konstitucinës sistemos dėsnius.
Tačiau negalima nepasakyti, kad tarpukario Lietuvos teisiniams reiškiniams, o konkrečiau – konstitucinės kontrolės doktrinos brendimui, skiriama nepakankamai dėmesio. Politiškai ir teisiškai pripažįstant Lietuvos Respublikos tęstinumą, negalima neatsigręžti į praeitį, neįvertinti tų reiškinių, kurie darė įtaką šiuo metu veikiančio Konstitucinio Teismo koncepcijai.
Vienas iš tokių reiškinių buvo Klaipėdos krašto statutinis teismas. Įstatymas dėl šios institucijos įsteigimo buvo paskelbtas 1935 m. kovo 13 dieną. Tiesa, vertinant Statutinio teismo teisinį statusą, neišvengiamai susiduriama su bendresnio pobūdžio problema, t.y. su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Klaipėdos krašto statuto sąveikos aktualijomis. Galima įvairiai samprotauti dėl Statutinio teismo teisinės prigimties, tačiau visais atvejais turėsime pabrėžti, kad pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje buvo nustatyta galimybė patikrinti, ar teisės aktas yra teisėtas, ar ne.
Statutinis teismas turėjo vertinti, ar Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos krašto institucijų teisės aktai neprieštaravo Klaipėdos krašto statutui. Autorius pritaria tarpukario Lietuvos mokslininkų išvadai, kad Klaipėdos krašto statutas buvo Lietuvos konstitucinės sistemos sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į tai yra prielaidų teigti, kad teisės aktų vertinimas, ar jie neprieštarauja Statutui, buvo ir jų konstitucingumo problema. Taigi, nagrinėjant konstitucingumo aktualijas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jau tarpukario Lietuvoje buvo teisinių reiškinių, kurie artėjo prie tradicinės konstitucinės justicijos sampratos.
Dėl politinių priežasčių Statutinis teismas nepradėjo iš tikrųjų veikti. Tačiau Statutinio teismo įstatymo priėmimas, jame suformuluota Teismo koncepcija bylojo apie tai, kad ir to meto Lietuvoje jau buvo aktualizuojamas teisės aktų konstitucingumo klausimas.
Tačiau negalima nepasakyti, kad tarpukario Lietuvos teisiniams reiškiniams, o konkrečiau – konstitucinės kontrolės doktrinos brendimui, skiriama nepakankamai dėmesio. Politiškai ir teisiškai pripažįstant Lietuvos Respublikos tęstinumą, negalima neatsigręžti į praeitį, neįvertinti tų reiškinių, kurie darė įtaką šiuo metu veikiančio Konstitucinio Teismo koncepcijai.
Vienas iš tokių reiškinių buvo Klaipėdos krašto statutinis teismas. Įstatymas dėl šios institucijos įsteigimo buvo paskelbtas 1935 m. kovo 13 dieną. Tiesa, vertinant Statutinio teismo teisinį statusą, neišvengiamai susiduriama su bendresnio pobūdžio problema, t.y. su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Klaipėdos krašto statuto sąveikos aktualijomis. Galima įvairiai samprotauti dėl Statutinio teismo teisinės prigimties, tačiau visais atvejais turėsime pabrėžti, kad pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje buvo nustatyta galimybė patikrinti, ar teisės aktas yra teisėtas, ar ne.
Statutinis teismas turėjo vertinti, ar Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos krašto institucijų teisės aktai neprieštaravo Klaipėdos krašto statutui. Autorius pritaria tarpukario Lietuvos mokslininkų išvadai, kad Klaipėdos krašto statutas buvo Lietuvos konstitucinės sistemos sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į tai yra prielaidų teigti, kad teisės aktų vertinimas, ar jie neprieštarauja Statutui, buvo ir jų konstitucingumo problema. Taigi, nagrinėjant konstitucingumo aktualijas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jau tarpukario Lietuvoje buvo teisinių reiškinių, kurie artėjo prie tradicinės konstitucinės justicijos sampratos.
Dėl politinių priežasčių Statutinis teismas nepradėjo iš tikrųjų veikti. Tačiau Statutinio teismo įstatymo priėmimas, jame suformuluota Teismo koncepcija bylojo apie tai, kad ir to meto Lietuvoje jau buvo aktualizuojamas teisės aktų konstitucingumo klausimas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f73bcaec0e
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
