Teisinės valstybės ir teisinės sąmonės formavimasis

Santrauka

Straipsnyje aptariamos kai kurios teisinės bei organizacinės problemos, susijusios su Ukrainos pastangomis kurti socialinę teisinę valstybę. Viena iš jų – ilgalaikė etatizmo tradi-cija, propagavusi ir palaikiusi valstybės primatą asmenybei. Valstybės gyvenimo deetatizacija siejama su visuomenės išlaisvinimu iš valstybės vykdomos smulkmeniškos socialinio gyvenimo reglamentacijos, su valstybės palenkimu tarnauti ţmogaus teisėms. Tam veiksminga priemonė – savivaldos plėtojimas visose socialinio gyvenimo srityse, nes savivalda – tarpininkė tarp ţmonių ir valstybės įgyvendinant ţmogaus teises. Ţmogaus teisės laikomos pagrindiniu kriterijumi nustatant Ukrainos valstybinio gyvenimo permainų paţangą ir kokybę. Kritikuojama nuostata, kai tarptautinėje sutartyje pripaţintos normos, turinčios ginti ţmogaus teises, Ukrainoje veikia tik tuo atveju, jei jas patvirtina Ukrainos įstatymų leidėjas. Ukrainos Konstitucija, nors ir laikoma tiesiogiai galiojančiu teisės aktu, faktiškai neveikia, kol neišleistas atitinkamas įstatymas, o įstatymas neveikia be atitinkamos instrukcijos. Svarbia kliūtimi kuriant teisinę valstybę pripaţįstama ir piliečių bei pareigūnų teisinė sąmonė, kurioje vyrauja teisinis neraštingumas, teisinis nihilizmas, susijęs su teisiniu idealizmu. Teisinės valstybės kūrimas – kompleksinė problema, kurią sprendţiant Ukrainai tenka įveikti ekonominę krizę, socialinę įtampą, tradicinių idealų griūtį, nusikaltamumo augimą, teisinį nihilizmą bei abstrakčią, viską apimančią buvusios teisės kritiką.