Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudžiamąjį persekiojimą: ištakos, raida, tendencijos

Santrauka

Jau XIX a. baudžiamojo proceso teorijoje buvo nagrinėjami du principai, kurių pagrindu vykdavo baudžiamasis persekiojimas: legalumo principas ir tikslingumo principas. Jais baudžiamasis persekiojimas grindžiamas ir dabar.
Straipsnyje apžvelgiamos šių principų atsiradimo priežastys, bendriausi jų taikymo tikslai bei raidos tendencijos. Daugiau dėmesio skiriama tikslingumo principui, nes Lietuvos baudžiamajame procese tradiciškai deklaruojamas legalumo principas, o apie tikslingumo principą ar pradą kompleksiškai iš viso nebuvo kalbama. Į Baudžiamojo proceso kodeksą įtraukus 9(1) ir 9(2) straipsnius, buvo įstatymiškai įtvirtintos išimtys iš legalumo principo, todėl būtina ir teoriniu lygiu paanalizuoti legalumo ir tikslingumo principų taikymo pagrindus.
Straipsnyje, remiantis Europos šalių proceso įstatymais, mokslininkų ir teisės taikytojų patirtimi, pateikiama šių principų atsiradimo ir perspektyvos apžvalga.