Ombudsmeno instituto genezė ir raidos perspektyvos
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741c81938df1
Santrauka
Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti ombudsmeno instituto sampratą, atskleisti esminius ombudsmeno požymius bei skirtumus, išsiaiškinti ombudsmeno paskirtį bei atliekamas funkcijas. Atlikus ombudsmeno instituto plėtros analizę pamėginta numatyti ombudsmeno raidos kryptis bei perspektyvas.
Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama ombudsmeno instituto samprata bei esminiai požymiai. Antrojoje dalyje nagrinėjamos ombudsmeno institucijos atsiradimo prielaidos ir raida. Trečiojoje dalyje aptariamos specializuotosios ombudsmeno institucijos. Ombudsmeno instituto raidos perspektyvos pateikiamos ketvirtojoje dalyje.
Ombudsmeno institutas atsirado Švedijoje XIX a. pradžioje. Vėliau šie institutai buvo įsteigti daugelyje valstybių: ombudsmenas paplito ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ombudsmeno instituto įsteigimas suteikė žmonėms galimybę pasirinkti, kaip ginti savo pažeistas teises: kiekvienas pilietis gali pasirinkti, į ką kreipsis dėl neteisėto ir piliečio teises pažeidžiančio administracinio sprendimo – į ombudsmeną, ar į teismą. Tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja esminis teismo ir ombudsmeno skirtumas. Pirmojo sprendimai yra privalomi vykdyti, o antrasis pateikia tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus.
„Ombudsmenas” yra tarptautinis teisinis terminas, kuriuo vadinamas pareigūnas, tiriantis piliečių skundus dėl netinkamo administravimo, kai pareigūnai veikia pažeisdami taisykles ar principus, kurių privalo laikytis.
Pastaruoju metu demokratinėse valstybėse siekiama, kad viešojo administravimo institucijų pareigūnai nepažeidinėtų piliečių teisių, todėl administravimo institucijų pareigūnų veikla turi būti kontroliuojama. Ombudsmeno atliekama parlamentinė valdymo institucijų veiklos kontrolė kartu daro įtaką viešojo administravimo gerinimui. Ombudsmenas šiuo metu atlieka ir ateityje atliks reikšmingą vaidmenį ginant piliečių teises bei kuriant ir tobulinant teisinę valstybės sistemą.
Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama ombudsmeno instituto samprata bei esminiai požymiai. Antrojoje dalyje nagrinėjamos ombudsmeno institucijos atsiradimo prielaidos ir raida. Trečiojoje dalyje aptariamos specializuotosios ombudsmeno institucijos. Ombudsmeno instituto raidos perspektyvos pateikiamos ketvirtojoje dalyje.
Ombudsmeno institutas atsirado Švedijoje XIX a. pradžioje. Vėliau šie institutai buvo įsteigti daugelyje valstybių: ombudsmenas paplito ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ombudsmeno instituto įsteigimas suteikė žmonėms galimybę pasirinkti, kaip ginti savo pažeistas teises: kiekvienas pilietis gali pasirinkti, į ką kreipsis dėl neteisėto ir piliečio teises pažeidžiančio administracinio sprendimo – į ombudsmeną, ar į teismą. Tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja esminis teismo ir ombudsmeno skirtumas. Pirmojo sprendimai yra privalomi vykdyti, o antrasis pateikia tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus.
„Ombudsmenas” yra tarptautinis teisinis terminas, kuriuo vadinamas pareigūnas, tiriantis piliečių skundus dėl netinkamo administravimo, kai pareigūnai veikia pažeisdami taisykles ar principus, kurių privalo laikytis.
Pastaruoju metu demokratinėse valstybėse siekiama, kad viešojo administravimo institucijų pareigūnai nepažeidinėtų piliečių teisių, todėl administravimo institucijų pareigūnų veikla turi būti kontroliuojama. Ombudsmeno atliekama parlamentinė valdymo institucijų veiklos kontrolė kartu daro įtaką viešojo administravimo gerinimui. Ombudsmenas šiuo metu atlieka ir ateityje atliks reikšmingą vaidmenį ginant piliečių teises bei kuriant ir tobulinant teisinę valstybės sistemą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741c8193cac3
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
