Lietuvos kriminalinių ir socialinių–ekonominių rodiklių ryšių analizė

Santrauka

Vienas iš svarbiausių rodiklių, apibūdinančių moralinę ir socialinę valstybės padėtį, yra nusikalstamumas. Straipsnyje teisinės statistikos metodais nagrinėjama bendrųjų Lietuvos socialinių–ekonominių rodiklių įtaka nusikalstamumui, o Lietuvos kriminalinis lygis lyginamas su kitų Rytų Europos valstybių kriminaliniu lygiu.
Didžiausią įtaką valstybės kriminalinei padėčiai turi tokie esminiai rodikliai kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, visuomenės narių ekonominis susisluoksniavimas ir nedarbas. Didelis bedarbių skaičius, ypač tarp jaunimo, valstybei visada kėlė didžiausią rūpestį. Tyrimo rezultatai patvirtina bendrąsias pasaulines tendencijas. BVP didėjimas tiesiogiai nusikalstamumo nemažina. Tuo tarpu tolygesnis ekonominio produkto paskirstymas tarp visuomenės narių kriminalinę padėtį gerina.
Pagrindinės nusikalstamumo Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse raidos tendencijos yra panašios. Bendro nusikaltimų skaičiaus Lietuvoje ir vidutinio nusikaltimų skaičiaus Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje skirtumai buvo tiriami taikant tiesinės regresijos modelį.