Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniai
plugins.themes.bootstrap3.article.main6741b6f45d0e0
Santrauka
Šio straipsnio tikslas – identifikuoti, klasifikuoti ir išanalizuoti Lietuvos ir Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltinius, atskleisti jų prigimtį ir vietą bendroje teisės sistemoje. Apibendrinti daugelio autorių nagrinėjami konkurencijos teisės šaltiniai gali būti suskirstyti į tiesioginius teisės šaltinius, kuriais tiesiogiai sukuriamos elgesio taisyklės, ir netiesioginius, kuriais teisės normos yra aiškinamos, taikomos, komentuojamos ir interpretuojamos.
Tiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams priskiriama:
pirminiai ir išvestiniai norminiai teisės aktai;
bendrieji teisės principai;
tarptautinės sutartys.
Pirminis Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltinis yra Europos Bendrijos steigimo sutartis, o konkrečiai – šios sutarties 3(g) ir 81–89 (ex 85–94) straipsniai. Šiems straipsniams įgyvendinti Konkurencijos teisės srityje yra priimta daug išvestinių teisės aktų. Vienas svarbiausių iš jų yra Europos Tarybos reglamentas dėl ūkio subjektų vykdomos koncentracijos kontrolės. Pirminis Lietuvos konkurencijos teisės šaltinis yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės principas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu, įstatymais, reglamentuojančiais konkurenciją tam tikruose ūkinės veiklos srityse, bei Konkurencijos tarybos priimtuose norminiuose teisės aktuose.
Europos Bendrijos bendrieji teisės principai yra kildinami iš Europos Bendrijos steigimo sutarties, Bendrijos teisės prigimties arba tarptautinės teisės, Lietuvos – iš Lietuvos Respublikos konstitucijos bei tarptautinės teisės, bendrųjų tarptautinės teisės principų.
Tiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams taip pat priskiriamos sutartys, sudarytos tarp Lietuvos arba Europos Bendrijų ir trečiųjų šalių, bei konvencijos, prie kurių Lietuva ar Europos Bendrija yra prisijungusi. Viena svarbiausių tokių sutarčių – 1995 m. birželio 12 d. pasirašyta Europos sutartis, steigianti Asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos, kurios 64 straipsnis skirtas konkurencijai.
Netiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams priskiriama:
teismų sprendimai;
Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos nuomonės ir rekomendacijos;
Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos sprendimai;
teisės doktrina;
travaux preparatoires;
kitų valstybių konkurencijos teisė.
Lietuvai siekiant veiksmingai ir greitai integruotis į Europos Sąjungą svarbu ne tik suderinti savo teisinę bazę su Europos Sąjungoje galiojančiomis teisinio reguliavimo taisyklėmis, bet ir užtikrinti bendrą jų aiškinimo ir įgyvendinimo praktiką. Šiame straipsnyje atlikta Lietuvos ir Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltinių klasifikacija ir analizė atskleidžia šių teisės normų prigimtį ir vietą bendroje konkurencijos teisės sistemoje,
Tiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams priskiriama:
pirminiai ir išvestiniai norminiai teisės aktai;
bendrieji teisės principai;
tarptautinės sutartys.
Pirminis Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltinis yra Europos Bendrijos steigimo sutartis, o konkrečiai – šios sutarties 3(g) ir 81–89 (ex 85–94) straipsniai. Šiems straipsniams įgyvendinti Konkurencijos teisės srityje yra priimta daug išvestinių teisės aktų. Vienas svarbiausių iš jų yra Europos Tarybos reglamentas dėl ūkio subjektų vykdomos koncentracijos kontrolės. Pirminis Lietuvos konkurencijos teisės šaltinis yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės principas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu, įstatymais, reglamentuojančiais konkurenciją tam tikruose ūkinės veiklos srityse, bei Konkurencijos tarybos priimtuose norminiuose teisės aktuose.
Europos Bendrijos bendrieji teisės principai yra kildinami iš Europos Bendrijos steigimo sutarties, Bendrijos teisės prigimties arba tarptautinės teisės, Lietuvos – iš Lietuvos Respublikos konstitucijos bei tarptautinės teisės, bendrųjų tarptautinės teisės principų.
Tiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams taip pat priskiriamos sutartys, sudarytos tarp Lietuvos arba Europos Bendrijų ir trečiųjų šalių, bei konvencijos, prie kurių Lietuva ar Europos Bendrija yra prisijungusi. Viena svarbiausių tokių sutarčių – 1995 m. birželio 12 d. pasirašyta Europos sutartis, steigianti Asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos, kurios 64 straipsnis skirtas konkurencijai.
Netiesioginiams Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniams priskiriama:
teismų sprendimai;
Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos nuomonės ir rekomendacijos;
Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos sprendimai;
teisės doktrina;
travaux preparatoires;
kitų valstybių konkurencijos teisė.
Lietuvai siekiant veiksmingai ir greitai integruotis į Europos Sąjungą svarbu ne tik suderinti savo teisinę bazę su Europos Sąjungoje galiojančiomis teisinio reguliavimo taisyklėmis, bet ir užtikrinti bendrą jų aiškinimo ir įgyvendinimo praktiką. Šiame straipsnyje atlikta Lietuvos ir Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltinių klasifikacija ir analizė atskleidžia šių teisės normų prigimtį ir vietą bendroje konkurencijos teisės sistemoje,
plugins.themes.bootstrap3.article.details6741b6f4611d0
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.