Ypatingoji teisena Civilinio proceso kodekse
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f700bbf600
Santrauka
Straipsnio tikslas yra apžvelgti, kaip naujajame Civilinio proceso kodekse, kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d., reglamentuojama ypatingoji teisena.
Lyginant galiojančio Civilinio proceso kodekso ir naujojo Civilinio proceso kodekso nuostatas, analizuojamos ypatingosios teisenos reglamentavimo naujajame Civilinio proceso kodekse naujovės.
Pažymėtina, kad naujajame Civilinio proceso kodekse iš esmės naujai reglamentuojamas procesas ypatingosios teisenos bylose:
– atsisakyta ginčo dėl teisės buvimo kaip pagrindinio kriterijaus, atribojant ieškininės teisenos bylas nuo ypatingosios teisenos bylų;
– prioritetas priskiriant bylas, nagrinėtinas ypatingąja teisena, suteikiamas tikslingumo kriterijui, bylų pobūdžiui (viešojo intereso bylose buvimui);
– įtvirtintas inkvizitorinis proceso modelis ypatingojoje teisenoje su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto žodiškumo bei viešumo principais;
– įtvirtintas aktyvaus teisėjo procese statusas.
Straipsnyje taip pat išreikšta abejonė dėl blanketinių normų, nukreipiančių į atskirus Civilinio kodekso straipsnius, įtvirtinimo, motyvuojant tuo, kad visos procesinės teisės normos turėtų būti kodifikuotos tik Civilinio proceso kodekse.
Straipsnyje daroma išvada, kad austriškosios ir vokiškosios ypatingosios teisenos koncepcijos pagrindu nustatytas ypatingosios teisenos reglamentavimas naujajame Civilinio proceso kodekse turėtų užtikrinti operatyvų ir koncentruotą procesą bei sudaryti prielaidas veiksmingiau įgyvendinti ypatingajai teisenai keliamus uždavinius.
Lyginant galiojančio Civilinio proceso kodekso ir naujojo Civilinio proceso kodekso nuostatas, analizuojamos ypatingosios teisenos reglamentavimo naujajame Civilinio proceso kodekse naujovės.
Pažymėtina, kad naujajame Civilinio proceso kodekse iš esmės naujai reglamentuojamas procesas ypatingosios teisenos bylose:
– atsisakyta ginčo dėl teisės buvimo kaip pagrindinio kriterijaus, atribojant ieškininės teisenos bylas nuo ypatingosios teisenos bylų;
– prioritetas priskiriant bylas, nagrinėtinas ypatingąja teisena, suteikiamas tikslingumo kriterijui, bylų pobūdžiui (viešojo intereso bylose buvimui);
– įtvirtintas inkvizitorinis proceso modelis ypatingojoje teisenoje su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto žodiškumo bei viešumo principais;
– įtvirtintas aktyvaus teisėjo procese statusas.
Straipsnyje taip pat išreikšta abejonė dėl blanketinių normų, nukreipiančių į atskirus Civilinio kodekso straipsnius, įtvirtinimo, motyvuojant tuo, kad visos procesinės teisės normos turėtų būti kodifikuotos tik Civilinio proceso kodekse.
Straipsnyje daroma išvada, kad austriškosios ir vokiškosios ypatingosios teisenos koncepcijos pagrindu nustatytas ypatingosios teisenos reglamentavimas naujajame Civilinio proceso kodekse turėtų užtikrinti operatyvų ir koncentruotą procesą bei sudaryti prielaidas veiksmingiau įgyvendinti ypatingajai teisenai keliamus uždavinius.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f700bc3d4f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.