Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija naujame Civilinio proceso kodekse

Santrauka

Pastaruoju metu Europos valstybių civilinio proceso teisėje pastebimas ypač ryškus proceso operatyvumo, ekonomijos, koncentruotumo principų reikšmės didėjimas. Tai paaiškinama tiek nuolat augančiu teismų darbo krūviu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija, susijusia su civilinių bylų nagrinėjimo terminais. Daugelyje civilinių bylų konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, įtvirtinančio teisę į tinkamą teismo procesą, pažeidimas būtent dėl pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo trukmės. Todėl valstybių civilinio proceso įstatymuose įtvirtinamos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti kiek įmanomą operatyvesnį, ekonomiškesnį ir kartu teisingą teismo procesą. Šių tikslų buvo siekiama ir rengiant naująjį Lietuvos civilinio proceso kodeksą (toliau – naujasis CPK).
Proceso operatyvumo, ekonomijos bei koncentruotumo principų tinkamo įgyvendinimo požiūriu viena iš pačių svarbiausių civilinio proceso stadijų yra pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija. Nesunku pastebėti, jog ši stadija naujajame CPK reglamentuojama visiškai naujai. Atskleisti šias naujoves yra pagrindinis šio straipsnio tikslas.
Žinoma, bet kokios siūlomos teisinio reglamentavimo naujovės nėra savitikslės – jos skirtos užtikrinti parengiamajai stadijai keliamų tikslų realizavimą ir iš esmės yra siūlomi egzistuojančių problemų sprendimo būdai. Todėl prieš aptariant naujajame CPK numatomas naujoves, aptariama pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijai, keliami tikslai ir uždaviniai bei atskleidžiami kai kurie dabartinės šios stadijos teisinės reglamentacijos trūkumai.