Aukos ir nusikaltėlio mediacija Skandinavijos šalyse

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Skandinavijos šalių, t. y. Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos aukos ir nusikaltėlio mediacijos (tarpininkavimo) programų įdiegimas bei taikymas. Siekiama atskleisti kiekvienos šalies individualią praktiką, atsiriboti nuo bendrų teorinių samprotavimų apie atkuriamąjį teisingumą, siejantį visas aukos ir nusikaltėlio programas.
Autorius neatsitikinai pasirinko šio valstybių aljanso praktiką, nes: a) Skandinavijos šalys turi savitą, unikalią aukos ir nusikaltėlio mediacijos įdiegimo, taikymo praktiką, kuri siejama su pačia bendruomene, istoriškai susiformavusiomis tradicijomis, papročiais, b) visas nagrinėjamas šalis vienija jau ketvirti metai efektyviai veikiantis Šiaurės šalių mediacijos forumas1, c) vyrauja nuomonė, kad aukos ir nusikaltėlio mediacija, tiksliau pati jos idėja, kilo būtent Norvegijoje, d) Švedijoje bei Danijoje aukos ir nusikaltėlio mediacija yra vis dar „pirminių” įdiegimo stadijų, o tai labai svarbu Lietuvai, kuri jau pradeda diegti mediacijos programas, e) pats autorius, studijuodamas Švedijoje, turėjo puikią progą susipažinti su realiai veikiančiomis mediacijos programomis, jų įgyvendinimo, taikymo problematika ir t. t.
Straipsnio struktūra nėra atsitiktinė. Nagrinėjamų šalių aukos ir nusikaltėlio mediacija turi bendrų tendencijų, pastebimas akivaizdus patirties perdavimas, tačiau skirtumai yra gana dideli, todėl autorius pateikia kiekvienos šalies apžvalgą atskirai.