Konstitucinės teisės į darbą garantijos ir Lietuvos Respublikos naujasis darbo kodeksas

Santrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju *1+. Valstybė šią žmogaus teisę į darbą užtikrina sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines laisvai pasirenkamo užimtumo prielaidas. Taip pat valstybė pripažįsta lygiavertėmis ir visuomeniškai naudingomis visas užimtumo formas (darbą sudarius su darbdaviu darbo sutartį, darbą namų ūkyje, savanorišką darbą ir kt.).
Sutartinė įtraukimo į darbą forma geriausiai atspindi darbo laisvės principą. Nagrinėjant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą labai svarbu atskleisti šią teisę įtvirtinančių teisės normų turinį. Asmens laisvė pasirinkti darbą ar verslą negali būti varžoma dėl lyties ir seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimos padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ar visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
Konstitucijos 35 straipsnyje numatoma teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Šis straipsnis aiškinamas kaip bendrosios asociacijos laisvės garantas visose socialinio gyvenimo srityse, įskaitant ir darbo santykius. Taip pat Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinti profesinių sąjungų, kaip tam tikros asociacijų rūšies, veiklos principai. Stodami į šias organizacijas piliečiai įgyja teisę dalyvauti priimant sprendimus, kurie gali daryti poveikį darbuotojų teisėms bei jų interesams.
Šiame straipsnyje, remiantis loginiu ir lyginamuoju metodais, Tarptautiniais darbo standartais, nagrinėjamas Konstitucijos 35, 48, 50 straipsniuose numatytų teisių taikymo mechanizmas.
Šio straipsnio tikslas – aptarti kai kuriuos kolektyvinių ir individualių darbo santykių derinimo aspektus, nustatant darbuotojų darbo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant socialinės partnerystės bei kolektyvinių ir individualių darbo sutarčių analizei.